„Tai turi liautis“, – pabrėžė J. Trudeau per neeilinius debatus Bendruomenių Rūmuose, surengtus premjerui išėjus iš izoliacijos dėl teigiamo koronaviruso testo.
„Ši pandemija slegia visus kanadiečius“, – sakė vyriausybės vadovas, akivaizdžiai suerzintas protestų, jau daugiau nei savaitę trikdančių gyvenimą Otavoje.
„Tačiau kanadiečiai žino, kad būdas ją įveikti – toliau klausytis mokslo [rekomendacijų], toliau remtis vieni kitais“, – pridūrė jis.
Jis pažadėjo, kad federalinė vyriausybė suteiks pagalbos „visais ištekliais, kurių reikia provincijai ir miestui“, bet nepatikslino, kokių priemonių planuojama imtis.
Otavos meras Jimas Watsonas anksčiau paragino federalinę vyriausybę atsiųsti papildomus 1,8 tūkst. policininkų ir paskirti tarpininką deryboms su protestuotojais, kad „baigtųsi ši apgultis“, piktinanti gyventojus dėl nesiliaujančių garsinių signalų ir dyzelino dūmų.
Sekmadienį J. Watsonas sostinėje paskelbė nepaprastąją padėtį ir pareiškė, kad protestai tapo „nekontroliuojami“.
„Jie nežino, ką su mumis daryti“, – sakė protesto akcijoje dalyvavęs 59 metų ūkininkas ir sunkvežimių vairuotojas Johnas Lambertas (Džonas Lambertas).
„Jiems tereikia ateiti į protą. Sprendimas priklauso nuo jų“, – pridūrė jis.
Policijos priemonės
Akcija „Laisvės vilkstinė“ prasidėjo sausio 9 dieną vakarų Kanadoje; ją surengė vilkikų vairuotojai, nepatenkinti reikalavimu skiepytis nuo COVID-19 norint kirsti Kanados sieną su JAV.
Vėliau protestai peraugo į platesnio masto demonstracijas prieš apribojimus dėl COVID-19 ir platesnę J. Trudeau vyriausybės politiką.
Pasak protestų organizatorės Tamaros Lich, aktyvistai yra pasirengę drauge su vyriausybe ieškoti išeities iš krizės, bet su sąlyga, kad suvaržymai bus sušvelninti.
„Šiuo metu bandome susisiekti su visomis federalinėmis partijomis, kad galėtume surengti posėdį“, – sakė T. Lich per platformą „YouTube“ transliuotame susitikime.
Tęsiantis sostinės blokadai, privertusiai užsidaryti kai kurias įmones, policija kritikuojama dėl užsitęsusios krizės.
Siekdama padidinti spaudimą protestuotojams, Otavos policija sekmadienį ėmėsi naujų priemonių demonstracijoms sutramdyti – uždraudė žmonėms į mitingus atsinešti degalų ir kitų atsargų.
„Visi, kas bandys į demonstracijas atnešti materialinės paramos (dujų ir panašiai), gali būti sulaikyti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė policija.
Pareigūnai jau sulaikė kelis žmones, konfiskavo kai kurias transporto priemones ir skyrė šimtus baudų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo.
Protestuotojai rinko lėšas protestams tęsti, bet tam skirta platforma „GoFundMe“ nutraukė kampaniją, teigdama, kad demonstrantai pažeidė taisykles, draudžiančias skelbti turinį, „propaguojantį smurtą skatinantį elgesį“.
Organizatoriai netrukus pradėjo kitą lėšų rinkimo kampaniją krikščioniškoje sutelktinio finansavimo svetainėje „GiveSendGo“; iki pirmadienio vakaro joje buvo paaukota per 5 mln. dolerių JAV dolerių (4,4 mln. eurų).
„Reagavo per stipriai“
Praėjusią savaitę J. Trudeau pareiškė „kol kas“ atmetantis galimybę pasitelkti kariuomenę protestuotojams išvaikyti. Anot premjero, reikia būti „labai, labai atsargiam prieš mobilizuojant kariuomenę situacijose prieš kanadiečius“.
„Net jei išeitų pasikalbėti su demonstrantais, Trudeau nieko neišloštų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Otavos universiteto politologė Genevieve Tellier.
Tačiau kitas politologas, Albertos universiteto profesorius Fredericas Boily, perspėjo, kad demonstracija gali peraugti į tikrą politinę krizę.
„Justinas Trudeau prastai reagavo nuo pradžių, – komentavo F. Boily. – Protestų pradžioje jis reagavo per stipriai ir per staigiai, pamėginęs sudaryti įspūdį, kad vyksta ultradešiniųjų protestai.“
J. Boily pridūrė, kad vyriausybės vadovas „šliūkštelėjo alyvos į ugnį“, paversdamas skiepus politiniu klausimu, ypač per rinkimų kampaniją praėjusią vasarą.
Tačiau opozicija taip pat atsidūrė keblioje padėtyje. Konservatoriai, kurie artimiausiu metu rinks savo naująjį lyderį, patys yra susiskaldę protestų klausimu.
„Jie baiminasi, kad dalis jų šalininkų pasiduos kraštutinių dešiniųjų pagundai, tačiau jiems tai rizikingos lažybos“, – sakė politikos analitikas Danielis Beland'as.
Nors tik maždaug dešimtadalis suaugusių kanadiečių tebėra nepasiskiepiję, neseniai atliktos apklausa rodo, kad net 32 proc. gyventojų palaiko protestus prieš privalomą vakcinaciją.
Viešojo saugumo ministras Marco Mendicino pasisakė už skiepus ir pažėrė kritikos protestuotojams: „Negalime leisti, kad įsiutusi minia pakeistų kursą, tebegelbstintį gyvybes šiuo paskutiniu [pandemijos] etapu“.
„Tai niekada neturėtų tapti precedentu, kaip formuojama politika Kanadoje“, – pridūrė ministras.
