Visas ekipažas po gaisro povandeniniame modulyje AS-31 galėjo be didesnių problemų išsigelbėti, tačiau privalėjo laikytis griežtų „Povandeninio laivo gelbėjimo vadovo“ taisyklių. Povandeninio laivo įgula išnaudojo lokalaus gaisro gesinimui visas turimas priemones ir žuvo, nespėję evakuotis, kuomet sprogo akumuliatorius.
Plaukė po „planinio patikrinimo“ ir užsidegė
Su tyrimu susipažinusio šaltinio teigimu, liepos 1-osios vakarą jūreiviai atliko kontrolinį AS-31 plaukimą prieš vykdant „kovinę užduotį“ (oficialiai povandeninis modulis „Lošarik“ atlieka giluminius bandymus ir tyrimus. Tačiau JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimų ir apie tai, kad šiuo laivu galėjo būti rengiamos diversijos). Trys dienos iki nelaimės atominis povandeninis laivas „Podmoskovje“ atplukdė prie jo prijungtą stotį į poligoną Barenco jūroje, kur du pakaitiniai AS-31 ekipažai tikrino įrengimų ir mechanizmų darbą po planinės patikros.
Besibaigiant kontroliniam plaukimui, povandeninis laivas kartu su AS-31 turėjo grįžti į bazę, tačiau modulio prijungimo metu akumuliatorių skyriuje pasirodė dūmai.
Ekspertų teigimu, gaisro, įprasta mums prasme, povandeniniuose laivuose nebūna, nes jų konstrukcija ir apdaila yra daromi iš nedegančių medžiagų, o mechanizmai dažomi nedegančiais dažais. Gaisras povandeniniuose laivuose pasirodo dažniausiai ne ugnies, o dūmų pavidalu. Todėl ieškoti jo židinio tenka faktiškai apgraibomis. Kol kas tiksliai nėra žinoma pirminė gaisro priežastis. Manoma, kad užsidegė povandeninio laivo elektros sistema – net ir nedidelis kabelio defektas, „Kommerasant“ kalbinto specialisto teigimu, galėjo jį įkaitinti ir išlydyti.
Gelbėjo turtą, o ne žmones
Pažymima, kad avarija jos pradinėje stadijoje nekėlė didelės grėsmės ekipažui. Visi AS-31 laive buvę žmonės galėjo evakuotis į atominį laivą „Podmaskovje“, ką ir padarė šeši kapsulėje buvę „pašaliniai“ (neįvardinti civiliai) asmenys.
Kiekvienas ekipažo narys turėjo portatyvinį kvėpavimo aparatą, kuris leidžia išbūti be deguonies ne mažiau nei 20 minučių. Tačiau „Povandeninio laivo gelbėjimo vadove“ yra nurodyta visiems ekipažo nariams likti tame laivo skyriuje, kur juos užklupo gaisras, ir bandyti suvaldyti avarinę situaciją savo vietoje. Palikti degantį laivo korpusą be vado įsakymo reikštų baudžiamąjį persekiojimą. Šeši „pašaliniai“ evakavosi, o likę 10 karininkų liko kovoti su ugnimi.
Manoma, kad nustatyti tikslią įvykių chronologiją povandeniniame laive jau nepavyks. Tačiau yra žinoma, kad „gelbėdami povandeninį laivą“ jūreiviai išnaudojo visas jiems skirtas deguonies atsargas. Po to, kai baigėsi deguonis nešiojamuose kvėpavimo aparatuose, jūreiviai pradėjo naudotis laive buvusiais deguonies vamzdeliais, įrengtais povandeninio laivo korpuse ir imančiais deguonį iš jame įrengtų suspausto oro balionų.
Tik tuomet, kai AS-31 laivo vadas pastebėjo, kad keli jūreiviai prarado sąmonę, jis užklausė „Podmaskovje“ vado leidimo evakuotis į povandeninį laivą-nešėją. Gelbėti degančiame laive likusius kolegas buvo išsiųsti keturi antrojo ekipažo nariai. Tačiau tuo metu sprogo vienas iš akumuliatorių modulių.
Akumuliatorius buvo neseniai pakeistas
„Kommersant“ kalbintų specialistų teigimu, komisija šiuo metu svarsto tris katastrofos versijas – įrangos gedimas, ekipažo klaida ir piktybiniai veiksmai. Buvo nustatyta, kad povandeninis laivas AS-31 anksčiau buvo komplektuojamas sidabro cinko akumuliatoriais, kurie yra gaminami Ukrainoje. Tačiau sutrikus jų tiekimui (Rusijoje vystoma „importo pakeitimo savo produkcija“ politika), akumuliatorius buvo pakeistas Sankt Peterburgo gamyklos „Rigel“ ličio jonų gaminiu. Šiuo metu yra aiškinamasi, kas ir kokiais būdais tikrino šiuo akumuliatorius, nes jie turėjo visus reikiamus sertifikatus. Tiesa, leidinyje pažymima, kad bandymų metu nebuvo pakviestas Gynybos ministerijos atstovas. „Fontanka.ru“ šaltinių teigimu, katastrofos povandeniniame laive tyrimas baigėsi baudžiamosios bylos iškėlimu.
Ekspertų manymu, akumuliatorių gedimą ir gaisrą galėjo sukelti ne tik jų pačių techninis netinkamumas, tačiau ir perkrovos. Jie taip pat abejojo, ar ličio jono akumuliatoriai patys savaime galėjo sukelti tokį stiprų sprogimą.
Rusijos valdžiai teko oficialiai patvirtinti, kad „Lošarik“ yra varomas branduoliniu varikliu. AC-31 yra vienas iš brangiausių ir sudėtingiausių Rusijos povandeninės laivybos projektų. Ekspertai pažymi, kad jo kaina gali siekti naujausios kartos atominio povandeninio laivo kainą.
Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu teigimu, laivo įgula padarė viską, kad gaisras neišplistų labiau ir nenukentėtų branduolinis variklis.
