Pasak I. Bremmerio, padėtis Ukrainoje įšalo vietoje ir, atrodo, kad taip bus dar bent metus. Viskas, atrodo, klostosi Vladimiro Putino naudai. Ukrainos kontrpuolimas praktiškai sustojo, o tai kelia nerimą Vakaruose. Abejonių vis daugėja: Amerikos ir Europos mokesčių mokėtojai finansuoja vis brangiau kainuojančią aklavietę, rašo I. Bremmeris.
Tuo pat metu žurnalo „Time“ vyriausiasis redaktorius atkreipia dėmesį, kad Rusijos atakos neatnešė reikšmingų rezultatų, tačiau sustiprintos Rusijos pajėgos ir toliau kontroliuoja apie 18 proc. Ukrainos teritorijos, atlaikydamos Ukrainos pajėgų atakas.
Vakarai spaudžia V. Zelenskį derėtis
Šiais metais Rusija padidino smūgių raketomis skaičių ir raketų bei šaudmenų gamybą šalies viduje. Prie to prisideda materialinė pagalba iš Šiaurės Korėjos ir padidėjęs bepiločių orlaivių tiekimas iš Irano.
I. Bremmeris pastebi, kad Vakarų lyderiai kukliai įspėja Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad laikas ne jo pusėje. Net ir Vašingtone kilus ginčams dėl finansavimo, Amerikos pagalba greičiausiai bus didinama, spėjo politologas. JAV prezidentas Joe Bidenas galės sulaukti Kongreso paramos 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) karinei pagalbai. Tačiau didėja netikrumas dėl Amerikos paramos ateityje.
I. Bremmeris pastebi, kad V. Putinas tikriausiai džiaugiasi Izraelio konflikto su „Hamas“ pasekmėmis. JAV ir Europa yra įsitraukusios į Gazos Ruožą, o tai komplikuoja jų vidaus politiką. Pagalba, kuri galėjo būti siunčiama Ukrainai, nukreipiama Izraeliui ir kaip humanitarinė pagalba palestiniečiams. Situaciją blogina ir Vakarų vyriausybių ginčai.
Kartu jis atkreipia dėmesį, kad Vakarai bando priversti V. Zelenskį pradėti derybas su V. Putinu, tačiau įtikinėjimai kol kas nedavė rezultatų. Ukrainos prezidentas negali pasiūlyti priimtinų nuolaidų, ypač po to, kai bandant atsikovoti okupuotas teritorijas žuvo dešimtys tūkstančių Ukrainos karių.
„Tai ypač aktualu tuo metu, kai Ukrainos visuomenė vis labiau palaiko kitus balsus – pavyzdžiui, neseniai viešai išsakytus vyriausiojo Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno komentarus – ir kai jam daromas vis didesnis spaudimas atsisakyti prieštaravimų dėl rinkimų surengimo 2024 metais“, – rašo I. Bremmeris.