@D. buvo..o pas situos ir dabar vieni kitus per langus meto ir tt...

@ruskinoistorija ne del to guli , o del to kad mylejo visi ji labai :D

@. Straipsnio autorius ar autorė klysta, nurodydamas ,,opričninos'' įsteigimo metus - straipsnyje nurodomi 1566 metai. Ti klaida, ,,opričnina'' įsteigta 1564 metais, ir jos įsteigėjas - pirmosios Ivano IV Rūsčiojo žmonos Aanastasijos Zacharinos-Jurjevos pusbrolis Vasilijus Michailovičius Zacharinas-Jurjevas, tuo metu žymios Moskovijos didikų giminės Zacharinų-Jurjevų atstovas. Svarbu pažymėti ir tai, kad Zacharinų-Jurjevų giminė turėjo tvirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paramą ir buvo stipri opozicija Ivano IV Rūsčiojo grupuotei. Straipsnyje nepaminėta ir dar keli svarbūs faktai: greta taip vadinamosios,,Semibojarščinos'' Moskovijoje veikė ir dar vienas aukštas valdymo organas - Regentų taryba, kuri pagal tuomečius Moskovijos įstatymus valdė Moskoviją. O Regentų tarybai suteikiami įgaliojimai tik tuo atveju, jeigu šalį valdo nepilnametis monarchas - tokie buvo to meto feodalinės struktūros sįtatymai visoje Europoje. Klausimas, į kurį iki šiol neatsako istorikai: jeigu, pasak šiandienės oficialios istorijos versijos, 1553 metais Ivanas IV Rūstusis buvo gyvas ir sveikas, tai kam tuomet reikėjo Regentų tarybos dalyvavimo Moskovijos valdyme? Ir dar: 1563 ar 1565 metais vis Moskovijos bajorija davė priesaiką valdovui - datos skiriasi todėl, kad istoriniai šaltiniai iki šiol nuorodo dvi skirtingas Moskovijos bajorijos priesaikos datas. Svarbu pažymėti, kad šis datų skirtumas yra labai svarbus, nes kaip tik tarp jų ir įsiterpia ,,opričninos'' įkūrimas. Jeigu versija apie Ivano IV Rūsčiojo mirtį 1553 metais yra teisinga, vadinais, ,,opričinina'' įsteigta jau praėjus nemažam laiko tarpui po Ivano IV mirties - 1564 metais. Strapsnyje nepaminėtas dar vienas svarbus įvykis - Maskvos gaisras, įvykęs 1547 metais ir sunaikinęs tris ketvirtadalius viso miesto. Dėl šio gaisro buvo apkaltinti iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės į Moskoviją pabėgę kunigaikščiai Glinskiai.

@. Vėliau Zacharinai-Jurjevai pasivadino Romanovais. O Ivanas IV Rūstusis buvo Riurikų dinastijos, kurią ptys rusai laiko etnine tikrųjų rusų vadovų dinastija, atstovas. Kol kas neįmanoma atsakyti, ar tai buvo Moskoviją valdančios Riurikų dinastijos kova su kitomis Moskovijos didikų giminėmis dėl Moskovijos valdovo sosto, ar Ivanas IV savo blogu valdymu sukėlė prieš save Mokovijos didikų gimines. Svarbu: jei neklystu, XVII amžiuje - menami metai 1682 - kažkieno iš Moskovijos didikų ar net paties valdovo Aleksejaus Įsakymu buvo sudeginta žymi biblioteka - apie šį gaisrą išsamesnės medžiagos rasti kol kas nepavyko. Tačiau dar vienas didelis gaisras, sunaikinęs daugybę vertingų istorinių dokumentų, įvyko Maskvos Socialinių mokslų Mokslinės informacijos institute 2015 metų sausio 31 dieną. Pasitikrinkite informaciją - ,,The Guardian'' archyve rasite straipsnį ,,Fire in major Russian library destroys 1m historic documents''. YouTube šia tema kalbantys istorikai pažymi, kad visus rašytinius istorijos šaltinius, kurie parašyti Petro I ir vėlesniais laikais, reikia vertinti itin atidžiai. Taip pat yra žinoma, kad iki šiol Maskva yra įslaptinusi visus originalius istorinius dokumentus apie Jemeljano Pugačiovo sukilimą, vykusį 1773 - 1775 metais.

@. Patikslinimas apie antrojoje komentaro dalyje pasakytą Moskovijos bajorijos priesaikos datą 1563 arba 1565 metais. Šitai svarbu todlė, kad jeigu, pasak oficialios istorijos versijos, Ivanas IV buvo gyvas, sveikas ir valdė Moskoviją, tai kam tuomet priiekė Moskovijos bajorija ir kodėl šios priesaikos reikėjo?

@Enciklopedija rusija iki siol nuo jo veiksmu neatsigauna