Romoje ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių lyderiai per petį į garsųjį Trevį fontaną metą po euro monetą. Tradicija sako, kad tai padaręs žmogus visada grįš į Romą, o gal išsipildys ir jo noras.
Ir nors asmeniniai pasaulio lyderių troškimai liks paslaptyje, didžiojo dvidešmtuko noras įvesti 15 proc. tarifo pasaulinį mokestį didžiosios kompanijoms jau išsipildė. 80 proc. procentų pasaulio ekonomikos atstovaujančiam šalių klubui pavyko susitarti dėl reformos, kuri esą turėtų padaryti galą didžiųjų korporacijų praktikai nukreipti pelną į mažų mokesčių šalis taip siekiant kuo labiau sumažinti mokesčius, arba jų išvengti apskritai.
Planas dėl skiepų – iki kitų metų vidurio
Visgi kitas didžiojo dvidešimtuko noras, kol kas lieka svajone. Lyderiai susitarė iki kitų metų vidurio paskiepyti bent 70 proc. pasaulio gyventojų. Tą padaryti bus tikrai nelengva. Vargstančiose šalyse skiepą šiuo metu gavo vos 3 proc. žmonių, o ir dėl priemonių ambicingą tikslą pasiekti lyderių liko nesuderintos.
Po vakar dieną vainikavusios prabangios vakarienės prezidento rūmuose, šiandien šalių vadovai, tarp kurių nėra tik Vladimiro Putino ir Kinijos vadovo Si Dzinpingo, kurie bendrauja tik per ekraną, lyderių dėmesys nukrypo į didžiausią galvos skausmą – kovą su klimato kaita.
„Kolegos, kova su klimato kaita pagrindinis mūsų laikų iššūkis. Arba veikiame dabar, sumokame perėjimo kainą ir ekonomiką pasukame į tvaresnį kelią, arba tai atidėliojame ir ateityje sumokėsime dar didesnę kainą ir rizikuojame žlugti“, – sakė Italijos premjeras Mario Draghi.
Priimti griežtesnius įsipareigojimus stabdyti planetos šiltėjimą ir taip gelbėti žmoniją paragino ir į Romą privačiu lėktuvu atskridęs princas Čerlzas. Esą šiandien Glazge prasidedanti Cop-26 klimato konferencija į kurią rytoj iš Romos keliaus dauguma čia susirinkusių lyderių paskutinė viltis išvengti, katastrofiškų pasekmių planetai.
„Labai aišku, kad mums kasmet prireiks trilijonų dolerių investicijų, kad sukurtume reikiamą naują infrastruktūrą ir pasiektume gyvybiškai svarbų 1,5 laipsnio klimato tikslą, kuris išgelbės mūsų miškus ir ūkius, mūsų vandenynus ir laukinę gamtą“, – kalbėjo Princas Čarlzas.
Thunberg vedini aktyvistai nesidžiaugia
Tačiau į Glazgą plūstantys klimato aktyvistai, kurių priešakyje per žurnalistų jūra kelią skinasi ir žymioji Greta Thunberg, didžiojo 20-tuko susitikimo rezultatais nesidžiaugia. Jungtinės Tautos įspėja, kad jeigu nebus radikalių pokyčių pasiekti, tikslą, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei pusantro laipsnio neįmanoma. Romoje pasiektas kompromisinis susitarimas nenumato nei kada šalys laipsniškai galutinai atsisakys taršios anglies naudojimo, nei konkrečios datos, kada siekiama pasiekti klimato neutralumą.
„Norime, kad politikai tikrai veiktų, kad būtų imtasi apčiuopiamų žingsnių sustabdyti žemės atšilimą“, – kalbėjo klimato aktyvistė iš Vokietijos Gerlinde Hoffmann.
„Neturime daug laiko, todėl turime veikti dabar. Turime visas reikalingas priemones, tik reikia turėti kiaušinius veikti, kaip mes sakome Belgijoje“, – sakė klimato aktyvistė iš Belgijos Marleen Brymaert.
Glazge laukiama didžiulių demonstracijų. Cop-26 konferencijoje apie kovą su klimato kaita diskutuoti planuoja 25 000 aktyvistai mokslininkai, valstybių vadovai ir verslo atstovai iš beveik 200 šalių. Nauju įkvėpimu kovai su klimato kaita turinti tapti konferencija sieks atsakyti kaip ateinančius dešimtmečius žmonija turės dirbti, keliauti ką valgyti ir kitaip prisitaikyti prie beiskeičiančio žemės klimato.
