Iljai Matvijenko buvo beveik 13 metų, bet jis vis dar lengvai pasiklysdavo. Praėjo treji metai nuo to laiko, kai motina mirė berniuko rankose po rusų apšaudymo.
Kariai jį rado vieną ir išvežė giliau į okupuotą Donecko teritoriją, kur jis buvo atiduotas įvaikinimui. Ten jis tapo kitos tautybės berniuku – rusu.
Tačiau viskas pasikeitė, kai jo močiutė Olena Matvijenko pastebėjo anūką 26 sekundes trunkančiame rusų propagandiniame vaizdo įraše.
„Jei nebūčiau pamačiusi vaizdo įrašo, jo nebūčiau radusi“, – sakė 64-erių O. Matvijenko ir pridūrė: „Dabar jis būtų su kita šeima. Kiek jis prisimintų apie tai, kas jis yra?“
Berniuko sugrįžimas 2022 m. po kelių savaičių ligoninėje okupuotoje Ukrainoje parodė, kaip sunku susigrąžinti vieną vaiką, jau nekalbant apie dešimtis tūkstančių Ukrainos vaikų, kurie dabar yra Kyjivo taikos reikalavimų centre.
Išvežtų arba dingusių Rusijoje vaikų likimai suvienijo JAV politikus, kurie spaudžia prezidentą Donaldą Trumpą užtikrinti jų saugų grįžimą, ir paskatino karo nusikaltimų kaltinimus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo pavaduotojai, vaikų teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai.
Gegužės mėnesį per susitikimą Vatikane Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi tiesiogiai į popiežių Leoną XIV, prašydamas Bažnyčios pagalbos grąžinant ukrainiečius vaikus namo.
„Tai buvo Rusija, o aš buvau ukrainietis“
Kai O. Matvijenko 2022 m. pavasarį pirmą kartą parsivežė anūką namo, jis miegojo įjungęs šviesą ir plačiai atidarytomis miegamojo kambario durimis. Sirenos ir garsus triukšmas jį gąsdino.
I. Matvijenko buvo vienas iš pirmųjų vaikų, grįžusių iš Rusijos nuo invazijos pradžios, todėl jo atvejis greitai tapo viešai žinomas.
Pirmiausiai jis atvyko į Vokietijos parlamentą. Berniukui buvo nurodyta ignoruoti minią ir žiūrėti tik į jį kalbantį žmogų.
Praėjusiais metais, kai jis pasirodė Jungtinėse Tautose, jis jau nebebuvo nervingas. Jis laukė savo eilės, tada atsargiai atsakė į klausimus ir papasakojo savo istoriją.
Tai buvo 2022 m. kovo mėnuo, ir jau kelias savaites jis su motina Natalija slėpėsi Mariupolyje esančiame rūsyje. Jie tirpdė sniegą tam, kad galėtų atsigerti, o maistą šildėsi ant atviros ugnies, kai baigėsi dujos.
Vis dėlto jiedu išdrįso išeiti į gatvę ieškoti maisto, bet buvo sunkiai sužeisti dėl rusų apšaudymo. I. Matvijenko kojos buvo kruvinos ir sudaužytos, kairės šlaunies užpakalinė dalis buvo itin sužeista.
10 year old Illia Matviienko from #Mariupol and his mom were hit by 🇷🇺 bomb. Mom dragged Ilia to safety and died hugging him. 🇷🇺 troops kidnapped the boy to #Donetsk, but his grandma crossed four borders and saved him. #Kyiv 🏥 was able to save his leg, he will walk again. pic.twitter.com/htWoZUKeAO
REKLAMAREKLAMAREKLAMA— Anton Gerashchenko (@Gerashchenko_en) May 15, 2022
Natalija patyrė sunkią galvos traumą. Ji vilko sūnų į netoliese esantį daugiabutį. Jie užmigo apsikabinę vienas kitą. Kitą rytą I. Matvijenko pabudo tyloje.
Kaimynas išvežė moters kūną, o rusų kariai išvežė I. Matvijenko į ligoninę Donecke. Berniukas klausėsi, kaip gydytojai svarstė, ar amputuoti jo kairę koją, bet galiausiai nusprendė to nedaryti.
Jis sakė, kad operacija buvo atlikta be nuskausminimo, o vėliau nepažįstamas žmogus prieš kamerą apklausė jį apie motinos mirtį.
Vietoj to, kad ieškotų jo šeimos, kaip to reikalauja tarptautinė teisė, pareigūnai išdavė jam Rusijos gimimo liudijimą ir atidavė jį įvaikinimui.
Socialinė darbuotoja aplankė jį ligoninėje, padovanojo jam oranžinį pliušinį katiną ir išmokė rusų eilėraštį apie lokį. Ji sakė, kad ketina įsivaikinti šį berniuką.
„Aš nenorėjau eiti. Tai buvo Rusija, o aš buvau ukrainietis“, – vėliau sakė I. Matvijenko.
Jis susidraugavo su kaimynu Vitalijumi, kurio tėvai taip pat buvo dingę. Slaugytojos berniukams pasakė, kad jie kartu su 30 kitų vaikų netrukus bus išsiųsti į Maskvą.
Dingusio berniuko močiutė ryžosi tolimai kelionei
Tuo tarpu I. Matvijenko močiutė buvo sukrėsta, kai vienas šeimos draugas jai atsiuntė internete paskelbtą Rusijos propagandinį vaizdo įrašą, kuriame moters anūkas gulėjo ligoninės lovoje ir kalbėjo į mikrofoną.
Vienintelis dokumentas, kuriuo ji galėjo įrodyti, kad I. Matvijenko yra jos anūkas, buvo Natalijos paso kopija. Vietos prieglaudos savanoriai padėjo jai gauti likusių dokumentų kopijas – išduotą naują Ukrainos gimimo liudijimą, jo registracijos gyvenamojoje vietoje dokumentus, globos dokumentus, policijos tyrimą dėl jos dukters mirties.
O. Matvijenko sudėjo dokumentus į skaidrų plastikinį maišelį ir susisiekė su Prezidento kanceliarija, kuri pradėjo pirmą tokio pobūdžio specialiąją operaciją, siekdama grąžinti I. Matvijenko bei per Rusijoje veikiančius savanorius padėjo jai susisiekti su ligonine Donecke
Telefonu vyriausiasis gydytojas jai pasakė, kad I. Matvijenko įvaikinimas yra nagrinėjamas. „Nedrįskite“, – prisimena sakiusi ji.
Per kelias savaites O. Matvijenko ir kitas vyras, kurio jaunoji anūkė Kira taip pat buvo sulaikyta Rusijoje, įsėdo į specialų diplomatinį traukinį, važiavusį į Lenkiją.
Ten O. Matvijenko pasakojo, kad jie išskrido į Maskvą privačiu lėktuvu, kurį suteikė Rusijos oligarchas, tada 20 valandų važiavo traukiniu į Donecką.
Thousands of #Ukraine’s #children vanished into #Russia. Illia’s mother died in the siege of #Mariupol and Russian officials put him up for adoption — until his grandmother traveled into Russia to bring him home. https://t.co/KDYgNRolGj
— #War_in_Ukraine #Facts #Opinions #Trends #Kharkiv (@HarZizn) June 3, 2025
Pagaliau pasiekusi ligoninę, O. Matvijenko apkabino sutrikusį anūką.
„Jis netikėjo, kad tai aš. Jis prarado viltį. Jis tikrai netikėjo, kad aš atvyksiu ir parvešiu jį į Ukrainą. Tik paskutinę akimirką... jis patikėjo”, – prisiminė moteris.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Jai motinos kūną paėmė kaimynas , o berniuką rusų kariai išvežė į ligoninę Donecke reiškia tai buvo Ukrainos apšaudymas.
Bet aš turbūt vatnikas
