„Šiuo metu apie tai nekalbama“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) šalies visuomeniniam transliuotojui SVT kitą dieną po to, kai Stokholmui nebeliko kliūčių prisijungti prie transatlantinio karinio aljanso.
Jis reagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pirmadienio komentarus, jog Vakarų lyderiai neturėtų atmesti galimybės siųsti sausumos pajėgas, kad padėtų Ukrainai įveikti įsiveržusią Rusijos kariuomenę.
„Šiuo metu esame užsiėmę pažangios [karinės] įrangos siuntimu į Ukrainą“, – sakė U. Kristerssonas.
Vasario 20 dieną Stokholmas paskelbė, kad suteiks Ukrainai 7,1 mlrd. kronų (631,84 mln. eurų) paramos gynybai, įskaitant artilerijos sviedinius, oro gynybos priemones, laivus, minas, torpedas ir Ukrainos karių mokymą.
Kyjivas sako, kad jam labai trūksta ginkluotės ginantis nuo trečius metus vykstančios Rusijos invazijos.
U. Kristerssonas teigė, kad šiuo metu ukrainiečiai nereikalauja Vakarų sausumos pajėgų.
Jis sakė, kad atskirų NATO narių požiūris į dalyvavimą tarptautiniuose reikaluose skiriasi, „o Prancūzijos tradicija nėra tokia pati kaip Švedijos“.
Švedija prisideda prie tarptautinių taikos palaikymo pajėgų, tačiau nuo karo su Norvegija, vykusio prieš daugiau nei du šimtmečius, nedalyvavo jokiose kovose.
2022 metų vasario 24 dieną pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją ir kaimyninę Suomiją pateikti paraiškas įstoti į NATO ir nutraukti ilgametę neprisijungimo politiką.
Pirmadienį Švedija įveikė paskutinę kliūtį, trukdžiusią tapti 32-ąja NATO nare: Vengrijos parlamentas pagaliau ratifikavo Stokholmo paraišką įstoti į Aljansą.
