Vakarams įvedus sankcijas dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, prasidėjusios 2022 m., Maskva naudoja šimtus tokių laivų naftai eksportuoti, jų savininkai ir draudėjai neaiškūs. Šie laivai ne kartą buvo apkaltinti sugadinę, galimai tyčia, povandeninius kabelius ir sukėlę grėsmę jūrų aplinkai.
Švedijos vyriausybės pareiškime sakoma, kad naujosios taisyklės „sustiprins užsienio laivų patikrinimus, bus reikalaujama informacijos apie draudimą“. Šiomis pastangomis „siekiama kovoti su šiuo laivynu ir taip pagerinti jūrų ir aplinkos saugumą“.
Švedijos pakrančių apsaugos ir jūrų tarnybos bus įpareigotos atidžiai išnagrinėti ne tik Švedijos uostuose prisišvartuojančių laivų, „bet ir tų, kurie kerta Švedijos teritorinius vandenis arba jos išskirtinę ekonominę zoną“, nusidriekusią per maždaug 200 jūrmylių nuo kranto, draudimo duomenis.
Švedija ir Suomija – abi neseniai įstojo į NATO – didina budrumą dėl incidentų Baltijos jūroje, paveikusių energetikos ir ryšių infrastruktūrą, keli tokie atvejai įvyko 2024 m. pabaigoje. „Matome vis daugiau nerimą keliančių incidentų Baltijos jūroje, todėl turime pasiruošti blogiausiam“, – šeštadienį sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. Jo pareiškime priduriama, kad informacija, surinkta pagal naujas taisykles tikrinant laivus, bus dalijamasi su sąjungininkėmis, ji gali būti įtraukta į duomenų bazes, naudojamas sankcijų vykdymui.
Europos Sąjunga praėjusią savaitę patvirtino 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, nukreiptą į bemaž 200 jos „šešėlinio laivyno“ laivų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
