Leidinys „Science“ publikavo straipsnį, kuriame žurnalistai, kartu su valdžios veiksmams Švedijoje nepritariančių mokslininkų grupe „Vetenskapsforum Covid-19“ papasakojo, kaip Švedijoje vystėsi koronaviruso epidemija ir pateikė dabartinės situacijos analizę.
Draudė dėvėti kaukes, net ir ligoninėse
Nerimas dėl naujojo viruso mokslo pasaulyje pabudo 2020-ųjų sausį, kuomet pirmosios prognozės buvo paviešintos prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“. SARS-CoV-2 į Europą atkeliavo vasario pabaigoje, jau to paties mėnesio pabaigoje pasaulį sukrėtė epidemiologinė krizė Italijos šiaurėje. Tuo metu už Švedijos sveikatos apsaugą atsakingi asmenys nesiėmė jokių priemonių.
Pasak medikės išsilavinimą turinčios žymios žurnalistės Lenos Einhorn, vietos sveikatos institucijos nesiėmė tipinių tam laikotarpiui visoje Europoje rekomendacijų: atostogų Alpėse atšaukimo ir karantino, grįžus iš Italijos, laikymosi.
Kovo pabaigoje, kuomet daugelis šalių jau įvedė griežtas priemones, Švedija taip pat įvedė tam tikrus apribojimus. Tiesa, jie buvo daugiau rekomendacinio pobūdžio: laikytis socialinės distancijos ir likti namuose, jeigu tai įmanoma. Uždrausta rinktis į didesnius nei 50 žmonių susibūrimus, lankytis slaugos namuose (gerokai pavėluotai, tai vėliau pripažino ir A. Tegnellis), apribojo lankymosi baruose ar restoranuose taisykles, studentams buvo paskirtas nuotolinis mokymas.
Reikia pažymėti, kad Švedijoje pasitikėjimas valdžios institucijomis yra aukštas (kovo mėnesį valdžios sprendimus palaikė 70 proc. šalies gyventojų). Tiek apklausos, tiek mobilaus ryšio operatorių duomenys rodo, kad daugelis švedų savanoriškai izoliavosi namuose ir atsisakė pavasario atostogų kelionių. Tokiu būdu, švedai pavasarį išlaikė saviizoliacijos lygį, panašų į buvusį Europoje, be kardinalių draudimų.
Labiausiai Švedijos epidemiologinės situacijos suvaldymas skyrėsi kaukių dėvėjimo klausimu. Kuomet balandžio 8-ąją Europos ligų kontrolės agentūra (ECDC) paskelbė rekomendaciją dėvėti kaukes viešose vietose, Švedijos vyr. epidemiologas Andresas Tegnellis pareiškė, kad šios priemonės efektyvumui įrodyti pateikta per mažai duomenų, ECDC veltui tai rekomenduoja.
„Science“ kalbinti asmenys tvirtina, kad švedų valdžia faktiškai draudė kaukių dėvėjimą, argumentuojant tuo, kad jų neteisingas naudojimas gali tik pridaryti žalos, nes suteiks žmonėms klaidingą saugumo jausmą.
Antrasis esminis skirtumas – atliekamų SARS-CoV-2 testų skaičius. Kovo viduryje, kuomet kaimyninė Norvegija jau uždarinėjo mokyklas, restoranus ir sienas, švedų Sveikatos apsaugos agentūra leido testuoti tik tuos asmenis, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai. Tuo pat metu Stokholmo ligoninės sulaukė direktyvos, kurioje buvo nurodytos „racionalaus reanimacijos panaudojimo“ gairės.
Šiose buvo numatyta į intensyvios terapijos skyrius neguldyti pacientų su minimaliomis išgyvenimo galimybėmis – vyresnius nei 80 metų, kurie turi didelį antsvorį (KMI – didesnis nei 40). Maža to, Švedijos valdžia aiškino, kad netestuoja daugiau pacientų dėl to, kad „besimptomiai kitų neužkrečia“.
Daug švedų mokslininkų, įskaitant ir epidemiologus, nepalaikė valdžios sprendimų ir viešai kreipėsi į ją, siūlydami įvesti priemones dėl epidemijos užkardymo, panašiai kaip ir kitose šalyse.
JAV ir Švedija – vienintelės nesuvaldžiusios pandemijos
Švedija ir JAV buvo vienintelės „pirmojo pasaulio“ šalys, kurios nesugebėjo sukontroliuoti epidemijos. Pirmieji infekcijos židiniai Švedijoje kilo slaugos namuose. Pavėluotas ribojimų įvedimas privedė prie to, kad mirė apie 7 proc. jų gyventojų (tūkstantis žmonių iš visų 14 tūkst.). Kovo pabaigoje oficiali statistika skelbė apie 300 naujų infekcijos atvejų per dieną, ir apie 90 kasdienių mirčių jau balandžio pradžioje.
A. Tengellio politikos oponentai sulygino Švedijos duomenis su kaimyninėmis šalimis, kuriose buvo įvestos griežtos priemonės. „Dagens Nyheter“ balandį publikuotame mokslininkų straipsnyje buvo suskaičiuota, kad balandžio 7-9 dienomis Švedijoje statistiškai nuo Covid-19 mirė daugiau žmonių, negu Italijoje, ir dešimt kartų daugiau, negu kaimyninėje Suomijoje. Straipsnis sukėlė aršią negatyvią reakciją žiniasklaidoje, kas tik dar sykį patvirtino, kad dauguma švedų yra lojalūs valdžiai bei jos sprendimams.
Dėl sąmoningai pasirinkto kelio netestuoti žmonių Švedijoje sunku nustatyti tikrą persirgusių koronavirusu kiekį. Tačiau mirusiųjų nuo Covid-19 skaičių galima pastebėti pagal išaugusį mirtingumą pirmosios bangos metu. „Science“ rašoma, kad Švedijoje balandžio viduryje kasdien mirdavo po 75 žmones daugiau, negu ankstesniais metais (vienam milijonui gyventojų), o tuo metu Norvegijoje ar Danijoje šis rodiklis yra kelis sykius mažesnis.
Lyderiais Europoje pagal šį rodiklį buvo ne Švedija, o Anglija ir Velsas, kur valdžia taip pat ilgai negalėjo apsispręsti, kokias ribojimo priemones įvedinėti.
Daugelyje kitų šalių, kur epidemijos pradžioje buvo staigus mirčių skaičiaus šuolis, jau gegužės pradžioje situacija pagerėjo (pavyzdžiui, Ispanijoje ar Nyderlanduose), tačiau Švedijoje skaičiai ir toliau išliko aukštesni nei įprasta. Neseniai JAMA žurnale publikuotame lyginamajame 18-os šalių „pirmosios bangos“ tyrime, vertinant pagal mirtingumą, galima išskirti Švediją ir JAV – tai vienintelės „pirmojo pasaulio“ šalys, kurioms nepavyko (ar nenorėta) sukontroliuoti situacijos.
Lyginant su kitomis Skandinavijos šalimis – prasta situacija
Rugpjūčio pabaigoje Švedijos valstybinė statistikos valdyba paskelbė, kad per pirmąjį 2020-ųjų pusmetį šalyje mirė daugiausiai žmonių per paskutinius 150 metų (51,4 tūkst. žmonių). Ankstesnis „rekordas“ užfiksuotas 1869-aisiais, kuomet šalį užgriuvo badas. Per pirmąjį pusmetį mirė 4633 žmonėmis daugiau, nei vidutiniškai tuo pat laikotarpiu 2015-2019 metais. Patvirtintų mirčių nuo Covid-19 skaičius per šį laikotarpį siekė 5346.
Vasaros pradžioje Švedijoje, kaip ir beveik visoje Europoje, epidemija pradėjo rimti, dar ir todėl, kad švedai šiuo laikotarpiu mėgsta išvykti atostogų į gamtą, ramius vienkiemius. Vertinant absoliučiais skaičiais, Covid-19 Švedijoje atrodo ne taip ir baisiai – pavyzdžiui, skaičiai panašūs į Maskvos rodiklius, kur gyvena kiek daugiau žmonių, negu visoje Švedijoje, ir kur valdžia bandė įvesti griežtus ribojimus.
Maža to, dabar Švedija pagal mirtingumą išsivysčiusiose šalyse užima tik penktąją vietą – po Ispanijos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Italijos. Tačiau lyginti Švediją su Maskva ar Madridu nėra korektiška, rašoma „Meduza“: ten iš esmės skiriasi gyventojų tankis, namų ūkių struktūra ir pasitikėjimas valdžios sprendimais, elgesio rekomendacijomis. Paprasčiau „švedų eksperimento“ rezultatus yra lyginti su kaimyninėmis šalimis: Suomija, Norvegija ir Danija. Ten nuo pandemijos pradžios mirtingumo perviršis buvo mažesnis 5-10 kartų.
„Švedijos eksperimento“ ideologui Andresus Tegnelliui taip pat yra priskiriamas ir noras kaip įmanoma greičiau suformuoti švedų imunitetą SARS-CoV-2, nors pats jis viešai nuo to yra atsiribojęs.
Kaip ten bebūtų, net jeigu valdžia ir tikėjosi suformuoti bandos imunitetą prieš antrąją koronaviruso bangą, tai nepavyko. Metų viduryje buvo paskaičiuota, kad Švedijoje tik pas 7 proc. gyventojų buvo aptikti antikūnai. Tai nėra kažkas keisto, nes ribojimai Švedijoje vis dėl to buvo, o ir patys švedai savo noru laikėsi karantino ribojimų.
Mokosi iš savo patirties
Epidemijos piko metu valdžia pripažino, kad jų strategijoje būta klaidų, pavyzdžiui, reikėjo anksčiau izoliuoti slaugos namus. Tačiau rugsėjį A. Tegnellis pareiškė, kad savo taikytą politiką laiko iš esmės teisinga ir tikisi tęsti ją toliau. Ženklus šios strategijos pliusas, anot A. Tegnellio, yra tas, kad jos lengva laikytis ilgalaikėje perspektyvoje.
Dabar Švedijoje, kaip ir beveik visoje Europoje, naujų atvejų skaičius auga. Spalį kasdien fiksuojamas 700-800 infekuotųjų augimas. Maža to, „antroji banga“ smogė ir ligoninėms – jų darbuotojai kovoja už teisę į apsaugos priemones. Viename iš židinių – Faliuno ligoninėje – medikams galų gale buvo leista nešioti apsauginius skydelius apžiūrint pacientus.
Uždaryti mokyklų Švedija neplanuoja: pasak sveikatos apsaugos institucijų atstovų, moksleiviai nedaug prisidėjo prie ligos užkrato platinimo. „Science“ kalbinti mokslininkai nelabai supranta, kaip švedų kovos su Covid-19 architektai priėjo tokios išvados. Mat nei masinio besimokančių testavimo, nei užkrėstųjų kontaktų aiškinimosi šalyje nebuvo, o sunkiai sergančių vaikų atvejų buvo kelis kartus daugiau, negu dukart mažesnėje pagal gyventojų skaičių Suomijoje. Tiesa, jau rugsėjo pabaigoje Švedijos sveikatos apsaugos agentūra pakeitė savo nuomonę ir pradėjo skatinti moksleivių, kuriems pasireiškia nestiprūs ligos simptomai, testavimą.
Keičiasi ir pats požiūris į būtinybę testuoti sergančius. Rugsėjį testų skaičius tūkstančiui žmonių jau prilygo Norvegijai. Be sustiprinto testavimo, Sveikatos apsaugos agentūra ėmėsi tobulinti ir susirgusiųjų kontaktų sekimo sistemą, o Covid-19 susirgusių pacientų šeimos nariams rekomenduojama saviizoliuotis savaitei namuose. Matyt, Švedija pasimokė iš pirmosios bangos ir adaptavo savo „minkštąją strategiją“, pasiimdama iš kitų šalių patirties tai, ką galima nesunkiai pritaikyti.
