Nuo karo pradžios Rusija panaudojo Ukrainoje apie 4750 įvairaus nuotolio raketų. Dėl „Kalibr“ ir „X-555“ ar „X-101“ Maskva yra priversta naudoti ir brangias „X-47“ („Kinžal“), netikslias „X-22“ ir buvo priversta gerokai rečiau apšaudyti Ukrainos teritoriją.
Karo pradžioje Rusija turėjo didžiulę persvarą šiuo klausimu: ukrainiečiai teturėjo senas sovietines „Točka-U“, kuriuo nuotolis siekė vos 120 km., tuo metu rusai turėjo tūkstančius raketų ir galėjo pasiekti bet kurį Ukrainos tašką.
Rusai per 13 karo Ukrainoje mėnesių faktiškai išnaudojo „X555“ ir „X-101“ raketų atsargas. Analogiška situacija ir su „Kalibr“ raketomis – kurių iš esmės kiek per mėnesį Rusijoje pagaminama, tiek ir paleidžiama į Ukrainos teritoriją, bei „Iskander“ – šių iš turėtų 900 liko apie 150.
„Forbes“ pažymima, kad nuo karo pradžios Rusija Ukrainos teritorijos apšaudymui panaudojo apie 2,5 tūkst. tolimojo nuotolio raketų (apie 11,5 mlrd. eurų vertės) ir apie 2,3 tūkst. (apie 3,2 mlrd. eurų) trumpojo nuotolio raketų.
Palyginimui, Irako bombardavimui JAV 2003-iaisias išleido apie 1 mlrd. dolerių. Panaši suma buvo skirta ir 1991-ųjų karinės operacijos „Audra dykumoje“ metu. Kovai su „Islamo valstybe“ Sirijoje ir Irake JAV išleisdavo apie keturissyk mažesnę sumą negu dabar Rusija Ukrainoje.
Visas Lietuvos suplanuotas pajamų biudžetas 2023-iaisiais siekia 15,544 mlrd. eurų.
Nepaisant to, kad Rusijos „raketų lietus“ tapo viena iš brangiausių apšaudymo iš oro kampanijų šiuolaikinėje istorijoje, trokštamų rezultatų jai tai neatnešė – nebuvo sugriauta Ukrainos ekonomika, nepavyko net ir tikslingi smūgiai energetikos sektoriui.