Apie 4,3 mln. rinkėjų sekmadienį rinkosi tarp A. Stubbo ir buvusio užsienio reikalų ministro Pekkos Haavisto, Žaliųjų partijos parlamento nario, kuris išsikėlė kaip nepriklausomas kandidatas.
„Na, Alexanderi. Sveikinu 13-ąjį Suomijos prezidentą“, – tiesioginiame televizijos eteryje P. Haavisto pasakė A. Stubbui.
Suskaičiavus rinkimų biuletenius paaiškėjo, kad A. Stubbas surinko 51,6 proc. balsų.
A. Stubbas, kuris savo pergalę pavadino didžiausia savo gyvenimo garbe, prezidento pareigas pradės eiti kovo 1 dieną.
Besikeičiantis geopolitinis Europos kraštovaizdis taps pagrindiniu iššūkiu naujajam valstybės vadovui, kuris, nors ir turėdamas ribotus įgaliojimus, lyginant su ministru pirmininku, kartu su vyriausybe vadovauja šalies užsienio politikai ir yra vyriausiasis Suomijos ginkluotųjų pajėgų vadas.
„Visiškai neįtikėtina, kad Suomijos dydžio šalyje gali vykti tokie sąžiningi ir teisingi rinkimai tokiomis saugumo politikos aplinkybėmis“, – sakydamas pergalės kalbą šalininkams pareiškė A. Stubbas.
Prezidento vaidmuo Suomijoje įgijo dar didesnę reikšmę šaliai įstojus į NATO ir augant įtampai su kaimynine Rusija.
Maskvos ir Helsinkio santykiai pablogėjo po 2022-ųjų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą, paskatinusios Suomiją atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir 2023-iųjų balandį įstoti į NATO.
Rusija, su kuria Suomija turi 1 340 km ilgio sieną, nedelsdama įspėjo apie atsakomąsias priemones. Po kelių mėnesių, 2023-ųjų rugpjūtį, Suomija pastebėjo nelegalių migrantų, atvykstančių per rytinę šalies sieną, antplūdį.
Sudėtinga tarptautinė politinė padėtis
„Tarptautinė politinė situacija šiuo metu mums yra labai sudėtinga, todėl manau, kad mums tikrai reikia prezidento, kuris galėtų dirbti su įvairiomis politinėmis partijomis ir derėtis“, – naujienų agentūrai AFP sakė 46-erių gydytoja Maarit Tarkiainen.
Pirmajame rinkimų rate sausio 28 dieną A. Stubbas surinko 27,2 proc., o P. Haavisto – 25,8 proc. balsų, pranešė rinkimų pareigūnai.
Po Šaltojo karo Helsinkis palaikė gerus santykius su Maskva.
Kadenciją baigiantis prezidentas Sauli Niinisto, pirmą kartą išrinktas 2012 metais, kadaise didžiavosi artimais ryšiais su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Tačiau vėliau S. Niinistro tapo vienu aršiausių Rusijos prezidento kritikų.
S. Niinisto tiesiogiai susisiekė su V. Putinu ir asmeniškai informavo jį apie Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO.
Nuo tada tarp abiejų šalių tvyro tyla, o sekmadienį rinkimus laimėjęs kandidatas nesitiki sveikinimo skambučio iš Kremliaus.
2023-ųjų rugpjūtį Suomija atkreipė dėmesį į migrantų, atvykstančių per rytinę sieną be vizų, antplūdį.
Suomija teigia, kad Maskva stumia migrantus, siekdama destabilizuoti padėtį šalyje, ir, reaguodama į tai, praėjusių metų lapkritį uždarė sieną su Rusija. Šiam sprendimui taip pat pritarė abu kandidatai į prezidentus.
„Manau, kad jis sugebės orientuotis tiek daugiašalio bendradarbiavimo, tiek dvišalių santykių srityse, o to ir reikia, be to, jis tikriausiai supras bendrą užsienio ir saugumo politikos vaizdą“, – po A. Stubbo pergalės AFP teigė Tamperės universiteto politikos tyrimų direktorė Hanna Ojanen.
A. Stubbas ir P. Haavisto panašiai įsivaizduoja šalies poziciją Rusijos atžvilgiu ir ragina taikyti papildomas sankcijas Maskvai bei remti Ukrainą.
„Labai stipri parama Ukrainai tikrai bus tęsiama. Darbotvarkėje atsiras klausimų, į kuriuos vienaip ar kitaip įsitraukusi Rusija, ir juos reikės spręsti“, – sakė J. Ojanen.
Naujoviškas prezidentas
Prieš pradėdamas švęsti savo pergalę rinkimuose, A. Stubbas užsuko į P. Haavisto rinkimų štabą.
„Esate vienas geriausių kada nors mano sutiktų žmonių“, – sakė jis P. Haavisto.
Prieš rinkimus analitikai atkreipė dėmesį, kad abu kandidatai iš esmės sutaria svarbiausiais politikos klausimais. Pasak Helsinkio universiteto politikos mokslų daktarės Theodoros Helimaki, skiriasi tik niuansai, pavyzdžiui, dėl branduolinių ginklų saugojimo ar gabenimo Suomijoje.
A. Stubbas yra sakęs, kad šalis neturėtų atsisakyti jokios NATO branduolinio atgrasymo sistemos dalies, o P. Haavisto nenorėjo, kad tokie ginklai atsidurtų Suomijos teritorijoje.
T. Helimaki manymu, A. Stubbas suomiams pasirodys kaip šiek tiek naujoviškas prezidentas.
„Galbūt jis daug atviresnis nei kiti [...] Galbūt šiek tiek labiau tarptautinis daugeliu atžvilgių, ypač kalbant apie tai, kaip jis save išreiškia, kaip jis kalba ir panašiai“, – naujienų agentūrai AFP sakė T. Helimaki.