Prastėjant saugumo aplinkai, „piliečių nuomonė neabejotinai keičiasi, ir aš manau, kad taip pat keičiasi partijų ir jų narių nuomonė“, sakė S. Marin.
Ji kalbėjosi su žurnalistais po partijų lyderių pasitarimo, kaip reaguoti į visuomenės peticiją su raginimu rengti referendumą dėl Suomijos stojimo į NATO.
Tačiau 5,5 mln. gyventojų turinčios Šiaurės šalies premjerė perspėjo dar „nedaryti išvadų“ ir sakė: „Įvertinsime tinkamą kelią eiti toliau.“
Suomija turi 1 340 km ilgio sieną su Rusija. Nors 1995 metais įstojo į Europos Sąjungą, šalis neprisijungė prie NATO, didele dalimi dėl to, kad baiminosi Maskvos atsakomųjų veiksmų.
Tačiau Rusijai praėjusį ketvirtadienį pradėjus invaziją į Ukrainą, suomių parama šalies narystei NATO pasiekė rekordines aukštumas.
Pirmą kartą dauguma (53 proc.) suomių pritaria stojimui į NATO, rodo visuomeninio transliuotojo „Yle“ pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Šis skaičius dabar yra beveik dvigubai didesnis nei buvo prieš mėnesį, kai laikraštis „Helsingin Sanomat“ paskelbė, kad parama narystei NATO yra 28 procentai.
„Šie debatai vyksta, intensyvėja ir tikrai įsibėgės“, – antradienį sakė S. Marin.
Kitas, S. Marin žodžiais, „istorinis sprendimas“ yra Suomijos pirmadienio sutikimas nusiųsti ginklų Ukrainai, įskaitant 2,5 tūkst. automatų, amunicijos ir 1,5 tūkst. vienkartinių prieštankinių ginklų.
Ekspertai mano, kad Suomija koordinuos savo veiksmus su Švedija, taip pat svarstančia, ar įstoti į NATO.
Suomijos ir Švedijos įstojimas į Aljansą įsiutintų Kremlių, jau ir taip tvyrant didžiulei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų.
NATO plėtra į rytus yra raudona linija Maskvai, tvirtinančiai, kad ji po Šaltojo karo šiuo klausimu buvo išduota Vakarų.
Praėjusį penktadienį Rusijos Užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad jei Šiaurės šalys įstotų į NATO, tai turėtų „rimtų karinių ir politinių atgarsių“.
Helsinkis šį pareiškimą pavadino jau anksčiau girdėtu įspėjimu ir jį ignoravo.
