„Šiandien skelbiu apie didžiausią krašto gynybos stiprinimą naujausiais laikais“, – pareiškė R. Sunakas.
Šis įsipareigojimas prisiimtas NATO šalims susiduriant su spaudimu didinti išlaidas gynybai dėl pasaulinių grėsmių, ypač iš Rusijos.
„Pasaulyje, kuris yra pavojingiausias nuo pat Šaltojo karo pabaigos, negalime būti ramūs“, – sakė R. Sunakas žurnalistams Varšuvoje, kur surengė spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Padidinus išlaidas nuo 2,3 proc., JK taps viena iš daugiausiai gynybai išleidžiančių valstybių 32 narių gynybiniame aljanse po Jungtinių Valstijų, teigė britų vyriausybė.
Tai reiškia, kad 2030–2031 metais Londonas gynybai turėtų išleisti 87 mlrd. svarų sterlingų (101,1 mlrd. eurų) – 23 mlrd. svarų sterlingų (26,7 mlrd. eurų) daugiau nei dabar.
„Manau, kad turime padaryti daugiau, kad apgintume savo šalį, savo interesus ir vertybes“, – sakė R. Sunakas, paskelbdamas apie, jo žodžiais, didžiausią nacionalinės gynybos stiprinimą per pastarąją kartą.
Maskvos pajėgoms įsiveržus į kaimyninę Ukrainą ir iškilus konflikto Artimuosiuose Rytuose eskalacijos grėsmei, Vakarų valstybės spaudžiamos didinti gynybos finansavimą.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) neseniai paragino Europą pabusti gynybos ir saugumo srityje.
Iki birželį įvyksiančio Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselis turėtų pateikti daugiau pasiūlymų dėl gynybos finansavimo.
R. Sunakas taip pat susidūrė su savo Konservatorių partijos raginimais didinti išlaidas gynybai, o kai kurie ragino jas padidinti iki 3 proc. BVP.
Antradienį jis taip pat paskelbė apie papildomą 500 mln. svarų sterlingų (581 mln. eurų) finansavimą Ukrainai.
