Karą stebinti organizacija sako, kad vyriausybės pajėgos mažai priešinosi, o kariuomenė pripažino, kad sukilėliai įžengė į „dideles miesto dalis“.
Toliau apžvelgiame, kodėl Sirijos sukilėliai ir jų sąjungininkai iš Turkijos remiamų grupuočių nusprendė pulti po kelerius metus trukusios santykinės ramybės ir kas pastatyta ant kortos?
Kodėl dabar?
Trečiadienį „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS), džihadistų aljansas, kuriam vadovauja buvęs „al Qaeda“ padalinys Sirijoje, ir su juo susijusios grupuotės atakavo vyriausybės kontroliuojamas teritorijas šiaurinėje Alepo provincijoje ir šiaurės vakariniame Idlibo regione.
Britanijoje įsikūrusi organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), besiremianti dideliu šaltinių tinklu Sirijoje, teigė, kad sukilėliai užėmė dešimtis miestų ir kaimų šiaurėje ir perėmė didžiosios dalies Alepo kontrolę.
Per smurtą žuvo mažiausiai 311 žmonių, daugiausia abiejų pusių kovotojų, bet taip pat žuvo mažiausiai 28 civiliai gyventojai, informavo SOHR.
Tarptautinio analitinio centro „International Crisis Group“ tyrėja Dareen Khalifa teigė, kad sukilėliai šiam puolimui ruošėsi kelis mėnesius.
„Jie tai įvardijo kaip gynybinį žingsnį prieš režimo veiksmų eskalavimą“, mat prieš išpuolį suintensyvėjo Sirijos vyriausybės pajėgų ir Rusijos smūgiai regione, sakė D. Khalifa.
Tačiau HTS ir jų sąjungininkai „taip pat žiūri į platesnius regioninius ir geostrateginius poslinkius“, sakė ji.
Sukilėliai, veikę bendrame operacijų centre, išpuolį surengė tą pačią dieną, kai kaimyniniame Libane įsigaliojo „Hezbollah“ ir Izraelio paliaubos.
Per daugiau kaip 13 mėnesių trunkančius karo veiksmus Izraelis taip pat suintensyvino atakas prieš Irano remiamas grupuotes Sirijoje, įskaitant „Hezbollah“, kuri daugelį metų šalies pilietiniame kare remia Damaską.
Kartu su Iranu Rusija taip pat yra artima Sirijos prezidento B. al Assado sąjungininkė. 2015 metais Maskva įsikišo į Sirijos pilietinį karą ir pakeitė konflikto eigą Damasko naudai.
„Jie galvoja, kad tai yra laikas, kai iraniečiai susilpnėjo, kai režimas įvarytas į kampą ir kai Turkija įgijo drąsos Rusijos atžvilgiu“, – sakė D. Khalifa.
Turkija save pozicionuoja kaip galimą tarpininkę kare Ukrainoje ir yra svarbi Vakarų sankcijų slegiamai Maskvai kaip prekybos ir finansų centras.
Kokios jėgos veikia konflikte?
Pagrindinės abi konflikto puses remiančios galybės iki šiol susilaikė nuo griežtesnių pasisakymų.
Kremlius penktadienį pareiškė, kad tikisi, jog Sirija greitai „atkurs tvarką“ Alepe, o Teheranas dėl puolimo kaltina tariamą Amerikos ir Izraelio sąmokslą destabilizuoti regioną.
Turkija pareikalavo nutraukti atakas prieš sukilėlių anklavą Idlibą Sirijoje, kur sirų ir rusų karo lėktuvai vykdo antskrydžius.
„Jei per kelias ateinančias dienas (sukilėliai) sugebės išlaikyti savo laimėjimus, tai bus išbandymas, ar Turkija įsitrauks visu pajėgumu“, – naujienų agentūrai AFP sakė D. Khalifa.
Masinis puolimas vyksta jau kelerius metus stringant galimam Damasko ir Ankaros suartėjimui, nors Maskva ir Teheranas siekia jų susitaikymo.
Turkijos pajėgos ir Ankatos remiamos sukilėlių grupuotės kontroliuoja dideles teritorijas Sirijos šiaurėje.
2011 metais prasidėjus Sirijos karui, Ankara iš pradžių siekė nuversti B. al Assadą, tačiau, vyriausybės pajėgoms atgavus teritorijas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pakeitė kursą.
Caroline Rose iš Vašingtone įsikūrusios idėjų kalvės „New Lines Institute“ savo pranešime socialiniame tinkle „X“ teigė, kad Alepo puolimas, atrodo, yra „būdas priversti režimą derėtis iš silpnesnės pozicijos“.
Ką veikia vyriausybės pajėgos?
Šią savaitę Sirijos vyriausybė patyrė didžiausią per daugelį metų teritorijos praradimą.
„Režimo linijos griuvo neįtikėtinu greičiu, kuris visus nustebino“, – sakė D. Khalifa.
Sukilėliai taip pat atkirto Damaską ir Alepą jungiančią magistralę M5, be to, kontroliuoja strateginę sankryžą M5–M4, kuri taip pat jungia antrąjį Sirijos miestą su režimo tvirtove Latakija Viduržemio jūros pakrantėje.
SOHR vadovas Rami Abdel Rahmanas sakė, kad sukilėliai įžengė į Alepą „nesulaukdami jokio didesnio režimo pajėgų pasipriešinimo“.
„Keista matyti, kad režimo pajėgoms suduodami tokie dideli smūgiai, nepaisant Rusijos oro pajėgų priedangos ir išankstinių ženklų, kad HTS ketina pradėti šią operaciją“, – sakė R. Abdel Rahmanas.
Damaskas, siekdamas susigrąžinti karo pradžioje prarastas Sirijos teritorijas, daugiausia kliaujasi Rusijos oro pajėgomis ir „Hezbollah“ kovotojais.
Tačiau Irano remiama „Hezbollah“ patyrė didelių nuostolių kare su Izraeliu.
Tuo metu „Rusijos pajėgos gerokai išretėjo, o greitojo reagavimo oro smūgių nauda yra ribota“, sakė JAV įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto prezidentas Aaronas Steinas.
Pasak jo, greitas sukilėlių progresas „primena, koks silpnas yra režimas ir, galbūt, kaip jis per pastaruosius porą metų nurimo“, kai mūšiai baigėsi.