Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad konservatyvusis buvęs ministras pirmininkas A. Stubbas surinko 27,2 proc. balsų, o nepriklausomai kandidatuojantis buvęs užsienio reikalų ministras P. Haavisto iš Žaliųjų partijos gavo 25,8 proc. balsų, pranešė rinkimų pareigūnai.
Rinkėjų aktyvumas siekė 71,5 procento.
Abu kandidatai susitiks antrajame rinkimų ture vasario 11 dieną.
„Nesvarbu, su kuo susidursiu antrajame ture, žinau, kad turėsime konstruktyvią, civilizuotą ir gerą diskusiją sudėtingais užsienio politikos klausimais“, – anksčiau visuomeniniam transliuotojui „Yle“ sakė A. Stubbas.
Nors prezidento įgaliojimai yra riboti, valstybės vadovas, kuris taip pat yra Suomijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, bendradarbiaudamas su vyriausybe padeda vykdyti užsienio politiką. Tai reiškia, kad laimėtojui labiausiai rūpės besikeičiantis Europos geopolitinis kraštovaizdis.
„Žvelgiant į du kandidatus, kurie pateko į kitą turą, gali būti, kad žmonės ieškojo patirties užsienio politikoje“, – paaiškėjus rezultatams naujienų agentūrai AFP sakė Tamperės universiteto politikos tyrimų direktorė Hanna Ojanen.
Prieš balsavimą ekspertai manė, kad į antrąjį turą gali patekti ir kraštutinių dešiniųjų Suomių partijos kandidatas Jussi Halla-aho. Galiausiai jis liko trečias, surinkęs 19 proc. balsų.
Rinkėjas Hannu Kuusitie AFP sakė, kad šaliai reikia lyderiaujančio ir žmogiško prezidento.
„Žinoma, kai reikia, jis turi būti ir griežtas“, – pridūrė jis.
Maskvos ir Helsinkio santykiai pablogėjo po 2022-ųjų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą, paskatinusios Suomiją atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir 2023-iųjų balandį įstoti į NATO.
Rusija, su kuria Suomija turi 1 340 km ilgio sieną, nedelsdama įspėjo apie atsakomąsias priemones. Po kelių mėnesių, 2023-ųjų rugpjūtį, Suomija pastebėjo nelegalių migrantų, atvykstančių per rytinę šalies sieną, antplūdį.
