Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Rusija hibridinius veiksmus vykdo ten, kur nėra pasirengusi atviram kariniam konfliktui.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Danijos premjerė Mette Frederiksen Berlyne tiesia ranką Vokietijos kancleriui Olafui Sholzui. Šiuo vizitu Danijos vyriausybės vadovė pradėjo kelionę po svarbias Europos sostines.
Būtent tuomet, kai Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas vis kartoja, kad dėl saugumo perims Danijai priklausančią Grenlandijos salą. Kancleris viešai išreiškia paramą sąjungininkei, tačiau diplomatiškai Grenlandijos pavadinimo nei vienas nemini.
„Sienos negali būti pajudintos jėga. Ši žinia skirta visiems, kam tai aktualu“, – teigia Vokietijos kancleris.
Stiprins Arkties regioną
O jau vos po kelių valandų Danijos premjerę M. Frederiksen Paryžiuje pasitinka Emmanuelis Macronas. Po šio vizito premjerė vyksta į Briuselį. Prieš pradedant susitikimus su Europos partneriais, Kopenhaga paskelbė, kad strateginio Artkies regiono saugumo stiprinimui skirs papildomus 2 miljardus eurų.
Už šiuos pinigus nupirks tris naujus laivus, du tolimojo nuotolio stebėjimo dronus ir palydovinių įrenginių. M. Frederiksen ragina sąjungininkes imti pavyzdį iš Kopenhagos – sparčiau didinti išlaidas gynybai.
„Matome Rusijos hibridines atakas Europoje, Baltijos jūroje, karą ir agresiją Europos žemyne. Deja, Rusija dabar bendradarbiauja su Iranu ir Šiaurės Korėja“, – aiškina Danijos premjerė.
Dar sekmadienį buvo pažeistas Baltijos jūros dugnu einantis telekomunikacijų kabelis tarp Švedijos ir Latvijos. Švedai vakar sulaikė laivą, kuris, kaip įtariama, nutraukė kabelį Baltijos jūroje. Įmonės, kuriai priklauso laivas, vadovas dar bandė teisintis, kad kabelis galėjo būti nutrauktas netyčia. Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock dėl įvykio atvirai kaltina Rusiją.
„Tai vėl įvyko, dar vienas pažeistas kabelis, tai nėra sutapimas. GPS signalai nuolatos trikdomi, su dronais šnipinėjama prie kritinės infrastruktūros“, – sako Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerboc.
Rusija nėra pasirengusi karui
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusija hibridinių veiksmų imasi, nes nėra pasirengusi atviram kariniam konfliktui.
„Hibridiniai veiksmai yra svarbi Rusijos agresijos dalis. Ten kur jie kol kas nėra pasirengę atviram iššūkiui arba atviram kariniam konfliktui su NATO“, – kalba G. Nausėda.
Rusijos sabotažui kelio neužkirto Baltijos jūroje jau prasidėjusi NATO patruliavimo misija. Tačiau G. Nausėda sako, kad Aljanso veiksmai Baltijos jūroje teikia vilčių.
„Tiek konvojavimas, tiek tie ryžtingi veiksmai, kurių ėmėsi kolegos tiek Suomijoje, tiek Švedijoje, kuomet buvo sulaikyti laivai, pradėtas tyrimas, numatyta baudžiamoji atsakomybė, jie teikia vilčių, kad mes suskursime tą reikalingą atgrasymą, ir noras kartoti tokias operacijas, jis atitinkamai mažės“, – sako Lietuvos Respublikos prezidentas.
Tuo metu NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ragina didinti išlaidas gynybai.
„Tikslas skirti 2 proc. buvo iškeltas prieš dešimtmetį. Rytojaus iššūkiams to nepakanka. Grėsmė iš Rusijos gali atrodyti tolima, bet leiskite jus užtikrinti, taip nėra“, – pasakoja NATO generalinis sekretorius.
O kiekvieną dieną Rusijos agresiją tiesiogiai patirianti Ukraina džiaugiasi savo darbo vaisiais. Rusijos Riazanės naftos perdirbimo gamykla stabdo veiklą po sekmadienį surengtos ukrainiečių dronų atakos. Vien praėjusiais metais šioje gamykloje buvo apdorota 5 proc. visos Rusijoje perdirbamos naftos.
Daugiau išvyskite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
