Kaip koronavirusas sukelia infekciją?
Virusas plinta oro lašeliniu būdu, čiaudint arba kosint. Aplinkiniai juo gali užsikrėsti stovėdami šalia, virusui patekus ant nosies, burnos ar akių. Šiuose lašeliuose esančios viruso dalelės greitai patenka į jūsų nosies kanalų galinę dalį ir į gerklės gleivinę, prisijungdamos prie tam tikro receptoriaus ląstelėse.
Koronaviruso dalelės turi taip vadinamus baltymų „spyglius“ savo paviršiuje, kurie užsikabina už ląstelių membranų ir leidžia viruso genetinei medžiagai patekti į žmogaus ląsteles.
Ši genetinė medžiaga, grubiai tariant, „nulaužia“ žmogaus ląstelės veikimo principą. „Nedaryt savo normalaus darbo. Tavo darbas dabar yra padėti man daugintis ir gaminti virusą“, – taip viruso veikimo principą aiškina Vanderbilto universiteto infekcinių ligų specialistas Williamas Schaffneris.
Kaip šis procesas sukelia kvėpavimo problemas?
Kai virusas pradeda daugintis, jis „išsprogsta“ ir užkrečia aplinkines ląsteles. Simptomai dažniausiai pasireiškia gerklėje: sausas kosulys ir skausmas.
Tuomet virusas sparčiai keliauja bronchais žemyn. Kuomet virusas pasiekia plaučius, prasideda uždegimas. Tai gali pakenkti alveolėms, todėl plaučių oro maišeliai turi sunkiau dirbti, kad galėtų tiekti deguonį kraujui, kuris cirkuliuoja visame kūne, ir pašalinti iš kraujo anglies dioksidą, kad jį būtų galima iškvėpti.
Nuo uždegimo atsiradę patinimai ir apsunkęs deguonies judėjimas gali tas plaučių vietas užpildyti skysčiais, pūliais ir mirusiomis ląstelėmis. Tuomet atsiranda rizika, kad išsivystys pneumonija.
Kai kuriems pacientams pasidaro taip sunku kvėpuoti, kad prireikia plaučių ventiliatoriaus. Sunkiausiais atvejais išsivysto ūmus kvėpavimo sutrikimo sindromas, kuomet plaučiai tiek prisipildo skysčių, kad joks kiekis dirbtinio kvėpavimo aparatu tiekiamo deguonies nebepadeda ir pacientas miršta.
Sunku diagnozuoti
„New York Times“ kalbintas Čikagos medicinos mokyklos universiteto profesorius Shu-Yuan Xiao pasakojo, kad virusas pirmiausiai paveikia periferines plaučių vietas iš abiejų pusių. Ištyrus Uhano pacientų ligų istorijas paaiškėjo, kad kai kuriais atvejais pacientai su pirminiais simptomais būdavo išsiunčiami namo, nes Kinijos ligoninėse ne visuomet buvo aptinkamas „pasislėpęs“ plaučių uždegimas.
Eksperto teigimu, žmonės turėdavo kreiptis į kitas medicinos įstaigas arba tiesiog grįždavo namo ir užkrėsdavo aplinkinius, taip prisidėdami prie epidemijos plėtros. Jis taip pat pridūrė, kad ištyrus 121 koronaviruso Covid-19 pacientų Kinijoje duomenis, net pusės jų rentgenogramos buvo „normalios“ pradinėje ligos stadijoje.
Ar virusas paveikia tik plaučius?
Virusas dažniausiai paveikia plaučius, tačiau ekspertų teigimu jis gali gleivine plisti tolyn žmogaus organizmu: pradedant nosimi ir baigiant tiesiąja žarna.
Tai gali paaiškinti, kodėl daliai pacientų pasireiškia tokie simptomai, kaip viduriavimas ar virškinimo sutrikimai. Virusas taip pat gali patekti ir į kraujotaką. Tyrimai parodė, kad viruso dalelės yra aptinkamos užsikrėtusiųjų kraujyje ar išmatose, tačiau nėra aišku, ar infekcinis virusas juose išgyvena.
Maža to, virusas gali atsirasti ir kituose žmogaus organuose, tokiuose kaip širdis, inkstai ar kepenys. Organizmo imuninei sistemai pradėjus aršią kovą su „įsibrovėliu“ gali pasireikšti šių organų veiklos sutrikimai. Tokiu atveju kai kuriems pacientams didesnę žalą gali padaryti ne tiek pats virusas, kiek jų pačių imuninė sistema, pradėjusi savo kovą su infekcija.
Kodėl kai kurie žmonės labai sunkiai suserga, o dauguma ne?
Apie 80 proc. infekuotųjų pasireiškia pakankamai švelnūs simptomai. Tačiau apie 20 proc. žmonių suserga sunkia ligos forma. Kinijoje, kuri šiuo metu turi daugiausiai Covid-19 užkrėstųjų atvejų, apie 2-3 proc. žmonių miršta. Italijoje, tapusioje pagrindiniu infekcijos židiniu Europoje, mirtingumas kovo 17 d. duomenimis siekia net 7-8 proc.
Ekspertai tvirtina, kad mirtingumas nuo viruso priklauso nuo to, kaip stipriai yra nusilpusi žmogaus imuninė sistema. Vyresnio amžiaus žmonės, turintys lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar vėžys, yra labiau linkę sirgti sunkia koronaviruso forma.
Ko mokslininkai vis dar nežino apie koronavirusu užsikrėtusius pacientus?
Šiuo metu mokslininkai visame pasaulyje dar tik bando išsiaiškinti, su kuo tiksliai susidūrė medicina. Nepaisant to, kad virusas yra panašus į SARS virusą ir turi panašumų į gripą bei plaučių uždegimą, pati koronaviruso ligos eiga kol kas nėra iki galo suvokta.
Kai kurie pacientai gali daugiau nei savaitę būti „normalios“ arba „stabilios“ būklė, kuomet jiems staiga išsivysto plaučių uždegimas. Kai kurie pacientai jau atrodo pasveikę, kuomet staiga ligos simptomai atsinaujina.
Kinijoje pasitaikė ir sunkiai paaiškinamų atvejų, kuomet ligoninėje gydomas pacientas dienos metu dar rašė žinutes savo žmonai, kad gerai jaučiasi, turi gerą apetitą ir jau sveiksta, o vakare ji sužino, kad vyras ligoninėje mirė.
