Įsakas dėl nepaprastosios padėties 225 vietų parlamente buvo patvirtintas 120 balsais prieš 63, kitiems deputatams susilaikius. Įsakas, suteikiantis prezidentui galią priimti sprendimus dėl visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, turi būti patvirtinamas kas mėnesį.
R. Wickremesinghe nepaprastąją padėtį paskelbė praeitą savaitę, dar eidamas laikinojo prezidento pareigas. Vėliau įstatymų leidėjai jį išrinko vadovauti valstybei iki atsistatydinusio prezidento Gotabayos Rajapaksos penkerių metų kadencijos pabaigos 2024-aisiais.
G. Rajapaksa pabėgo iš Šri Lankos, kai tūkstančiai protestuotojų šturmavo jo oficialiąją rezidenciją ir kitus pastatus Kolombe. Vėliau valstybės vadovas, būdamas Singapūre, oficialiai atsistatydino.
Valdančiosios partijos nariai, remiantys R. Wickremesinghe, sakė, kad nors protestai buvo krizės pradžioje atrodė racionalūs, galiausiai iniciatyvą perėmė smurtauti linkusios grupės, nusistačiusios prieš parlamentinę demokratiją ir norinčios užgrobti valdžią nekonstitucinėmis priemonėmis.
Tuo metu opozicijos partijos teigia, kad nepaprastoji padėtis yra vyriausybės įrankis nepaklusnumui užgniaužti.
Tuojau po R. Wickremesinghe išrinkimo kariuomenė išardė stovyklas prie prezidentūros, kuriose protestuotojai budėjo ilgiau kaip 100 dienų. Kai kurie demonstrantai buvo sumušti.
Teismai uždraudė šešiems protestų lyderiams išvykti iš šalies, kai kurie jų buvo suimti.
Šri Lankos gyventojai kelis mėnesius rengė protestus, reikalaudami G. Rajapaksos atsistatydinimo. Ankstesnis prezidentas ir jo įtakingos giminės nariai buvo kaltinami dėl šalį apėmusios gilios ekonomikos krizės. Kai kurie taip pat priešinasi R. Wickremesinghe išrinkimui ir sako, kad jis per daug artimas G. Rajapaksai.
Šri Lanka tapo nemoki ir įšaldė 51 mlrd. JAV dolerių užsienio skolų grąžinimą. Dėl krizės šalyje smarkiai stinga degalų, maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių.
Vyriausybė rengia skolų restruktūrizavimo planą, kurio pareikalavo Tarptautinis valiutos fondas mainais į finansinės pagalbos paketą.