Į sektos gretas žmones viliojo tokių tų metų garsių veikėjų, kaip rašytojas Eduardas Uspenskis (kurio dukra neseniai prisipažino, kad tėvas šeimoje buvo žiaurus tironas ir kentėjo nuo alkoholizmo), žymus aktorius ir režisierius Romanas Bykovas, atlikėjas Vladirmiras Šainskis vardais.
Būtent dėl įtariamų ryšių aukščiausiose valstybės valdžios struktūrose, įskaitant karines, iki pat jos įkūrėjo mirties nepavyko užkirsti sektos veiklos, nepaisant ilgainiui priskirto jai „totalitarinės“ vardo.
Sektą įkūrė prisidengęs pagalba alkoholikams
Viktoras Stolbunas gimė 1933-iaisiais Maskvoje, gydytojų neuropatologų šeimoje. Tačiau medicinos mokslų baigti jam nepavyko – iš instituto jis buvo pašalintas. 1956-aisiais jis baigė rusų kalbos ir literatūros studijas Maskvos neakivaizdiniame pedagoginiame institute.
Trumpai padirbęs mokykloje jis persikvalifikavo į neuropatologą ir pradėjo dirbti psichiatrijos ligoninėse. Tuo metu jis tyrė sunkius psichinius susirgimus ir jų įtaką skrandžio ir plaučio patologijų atsiradimui.
1970-1980 metais V. Stolbunas įkuria savo neformalią kliniką. Jis tvirtino, kad gali pagydyti bet kurį žmogų nuo priklausomybės alkoholiui. Tuo metu ir pagarsėjo kaip sukūręs originalią įvairių priklausomybių ir šizofrenijos metodiką.
Oficialiai iki šiol nėra išaiškinta – buvo tai bendruomenė, medicinos įstaiga, sekta ar specifinė vaikų stovykla. Žmonių, kurie ten pateko, teigimu, V. Stolbunas siūlėsi pagydyti faktiškai viską – nuo vėžio ir astmos, siūlė „inovatyvią“ vaikų mokymo ir vystymo metodiką. Visoje šalyje jis išgarsėjo kaip gydantis šizofreniją ir alkoholizmą ekscentriškas mokslininkas.
Sektantai pasakojo, kad į komuną dažniausiai buvo įtraukiamos visos šeimos. Pats V. Stolbunas tvirtino, kad „žmonos privalo būti kartu su alkoholikais vyrais, nes alkoholizmas yra bendra problema ir alkoholikas vyras negali pagyti pats vienas“. Vaikus ir suaugusiuosius „gydė“ vietiniu anestetiku, silpna elektros srove ir viešu žeminimu. Nesvarbu, ar tam, kad smegenys geriau veiktų, ar nuo plaučių uždegimo gydytų.
Sektos nariai turėjo nuolat dirbti, elgtis kukliai ir paklusniai. V. Stolbunas naudojosi „neteisingos asmenybės struktūros laužymo“ metodu – bendruose komunos susirinkimuose jis „pacientą“ žemino, pravardžiavo ir įžeidinėjo, įteigdamas jam, kad jis yra „tuščia vieta ir niekam tikęs“.
Pats „guru“, kaip dažniausiai ir būna sektos lyderių atveju, pasižymėjo neįtikėtinu autoritetu, o už nepaklusimą jam žmonės buvo žiauriai baudžiami.
Vaikai nesuprasdavo, už ką juos mušdavo
Sektoje vaikystę praleidusi Anna Sandermoen portalui MBK pasakojo, kad vaikus komunoje mokė pagal nestandartinę programą. Buvo kuriami teatro spektakliai, jie dainavo chore, kartu traukdavo į žygius, daug dirbo žemės ūkio darbų. Visa tai lydėjo nuolatinis smurtas ir psichologinis teroras.
„Aš buvau visai maža. Užbaigiau pirmą klasę ir mane išsiuntė pas močiutę, ir taip aš atsidūriau sektoje, niekas manęs nieko neklausė. Man tai buvo šokas, – cituojama A. Sandermoen. – Man sakė, kad aš psichiškai nesveika, ir aš klausiausi. Darė testus, naudojo chloretilą. Sakė, kad mano smegenys geriau veiks, vertė mokytis ir dirbti, palaipsniui didindami dozes. Manė, kad mechaninė terapija, mušimas gerina smegenų darbą, suprantate, visiškai rimtai taip galvojo? Aš buvau vaikas, kurį mušė labiausiai iš visų. Nuspėti, už ką muša, buvo neįmanoma, nes logikos tame išvis nebuvo. Tai buvo visiška savivalė“.
„Mano mama nutaikė momentą ir pasiėmė mane, o šiaip ji to padaryti negalėjo, nes vaikai buvo nuteikinėjami: tavo mama b***, prostitutė. Aš net nesuvokiau, ką reiškia tie žodžiai. Dar turiu išsaugojusi laišką iš tų laikų. Močiutė, mama ar tėvas man rašė: „Mūsų sudėtingas gyvenimas, tačiau mes turime kovoti, gelbėti pasaulį nuo šizofrenijos“, – prisiminė sektoje gyvenusi moteris.
Sektos griūtis: baigėsi kartu su įkūrėjo mirtimi
Prieš pat Sovietų Sąjungos griūtį sektą pradėjo persekioti teisėsauga. Nemažai prie to prisidėjo ir istorijos apie smurtą prieš vaikus komunos viduje. Daugelis jos narių iki šiol baiminasi pasakoti tai, kas vyko prie tris-keturis dešimtmečius, kiti stengiasi tai užmiršti.
Nepaisant to, kad sekta sulaukė valdžios dėmesio, jos gretose buvo gana įtakingų veikėjų, kurie ne tik saugojo komuną, bet ir finansiškai ją rėmė.
Šiame tūkstantmetyje sekta jau buvo priskirta prie totalitarinių, o V. Stolbunas, kartu su savo „šeimyna“, buvo priverstas slapstytis ir nuolat keisti savo gyvenamąją vietą. 2005-aisiais psichiatras mirė, o jo pasekėjai nesugebėjo išlaikyti sektos ir ji faktiškai subyrėjo. Tik keli mokiniai perėmė „alternatyvų gydymo nuo gyvenimo negandų būdą“ ir pradėjo savo verslus.
Jau po „patriarcho“ mirties paaiškėjo, kad „vyriausiasis“ miegojo su komunos moterimis ir jos gimdė jam vaikus.
