R. Fico parlamento nariams sakė, kad šalis nebetieks ginklų Ukrainai, pakartodamas savo rinkimų kampanijos metu duotus pažadus, tačiau pabrėžė, kad vis tiek teiks humanitarinę pagalbą karo draskomai kaimynei.
„Pritarsiu nulinei karinei pagalbai Ukrainai (...) Nedelsiant sustabdyti karines operacijas yra geriausias mūsų turimas sprendimas Ukrainai. ES turėtų iš ginklų tiekėjos virsti taikdare, – pridūrė jis. – Geriau 10 metų derėtis dėl taikos, nei 10 metų žudyti vieniems kitus be jokio rezultato.“
Rusija savo ruožtu atmetė Slovakijos sprendimo poveikį 20 mėnesių trunkančiam karui.
„Slovakijos ginklų tiekimo dalis nebuvo tokia didelė, todėl tai vargu ar turės įtakos visam procesui“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie Bratislavos sprendimą.
Naujienų agentūros AFP paprašyta pakomentuoti šį sprendimą, Ukrainos užsienio reikalų ministerija atsisakė tai daryti.
5,5 mln. gyventojų turinti Slovakija nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki šiol buvo ištikima jos rėmėja, dovanojo ginklų ir atvėrė sienas nuo karo bėgantiems pabėgėliams. Ji taip pat buvo pirmoji NATO valstybė, karo nualintai kaimynei pristačiusi naikintuvų.
Vokietijoje įsikūrusio Kylio instituto duomenimis, Slovakija buvo įsipareigojusi iki 2023-ųjų liepos iš viso Ukrainai skirti 680 mln. eurų vyriausybės paramos.
Taip ji atsidūrė tarp šalių, kurių parama Kyjivui pagal procentinę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį yra didžiausia. Su 0,65 procento ji rikiuojasi po Norvegijos, Baltijos šalių, Danijos ir Lenkijos.
„Slovakai turi didesnių problemų“
R. Fico kalbėjo praėjus dienai po to, kai buvo prisaikdinta jo trijų partijų koalicinė vyriausybė.
Kairiųjų partijos „Smer“ lyderis parlamentinę daugumą suformavo pasirašęs koalicijos sutartį su kairiąja partija „Hlas“ ir ultranacionalistine prorusiškos krypties Slovakijos nacionaline partija.
Praėjusį mėnesį „Smer“ laimėjo visuotinus rinkimus žadėdama nutraukti karinę pagalbą Ukrainai, o tai sukėlė susirūpinimą dėl Vakarų paramos Kyjivui.
Po savo partijos pergalės R. Fico sakė, kad slovakai esą turi didesnių problemų nei Ukrainos reikalai, ir paragino surengti taikos derybas.
Koalicijos partnerė Slovakijos nacionalinė partija pritaria griežtai R. Fico prieš pabėgėlius nukreiptai retorikai ir jo populistinėms pažiūroms.
Prorusiškai nusiteikęs šios partijos lyderis ir buvęs parlamento pirmininkas Andrejus Danko liepą pareiškė, kad Rusijos okupuotos teritorijos istoriškai neva nepriklauso ukrainiečiams.
Jis liūdnai pagarsėjo tuo, kad spaudė ranką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, pasidarė asmenukę su Rusijos Valstybės Dūmos pirmininku Viačeslavu Volodinu ir kreipėsi į Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą familiariu „mano brangus drauge“.
Trapi ES ir NATO vienybė
Ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime dalyvausiantis R. Fico taip pat pasisakė prieš sankcijas Rusijai.
„Nebalsuosiu už jokias sankcijas Rusijai, kol nepamatysime jų poveikio Slovakijai analizės, – kalbėjo jis. – Jei sankcijos bus tokios, kurios mums pakenks, kaip dauguma sankcijų, nematau jokios priežasties joms pritarti.“
Premjeras pridūrė, kad, jo nuomone, šiame karo etape Rusija turi didesnių teritorinių laimėjimų nei Ukraina.
R. Fico sugrįžimas gali reikšti dramatišką posūkį šalies užsienio politikoje ir pakenkti trapiai ES ir NATO vienybei.
Be to, kad nepritaria ES sankcijoms Rusijai, jis abejoja, ar Ukraina gali išstumti įsiveržusius Rusijos karius ir nori neleisti Ukrainai įstoti į NATO.
Politikas yra siūlęs, kad užuot siuntusios ginklus Kyjivui, ES ir JAV turėtų pasinaudoti savo įtaka ir priversti Rusiją ir Ukrainą sudaryti kompromisinį taikos susitarimą.
R. Fico taip pat yra kartojęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius, kad Ukrainos valdžia esą yra neonacistinė ir kad nuo jos neva reikia apsaugoti šalies rytuose gyvenančius etninius rusus.
