„Bloomberg“ skelbiama, kad jiems pavyko susipažinti su rusų valdininkams uždarame susitikime rugpjūčio 30-ąją pateikta ataskaita, kurioje buvo numatyti trys Vakarų sankcijų poveikio scenarijai.
Bazinis numato kitų metų ekonomikos kritimą 8,3 proc., lyginant su 2021-aisiais, o „stresinis“ scenarijus skelbia, kad iki 2024-ųjų bus pasiektas 11,9 proc. kritimas. Pagal visus skelbiamus scenarijus numatomas sankcijų stiprėjimas ir papildomų šalių prisijungimą prie jų.
Du iš trijų scenarijų numato kitais metais vyksiantį ekonomikos kritimo spartėjimą, o į ankstesnį lygį (iki karo veiksmų pradžios vasario 24-ąją) gali grįžti ne anksčiau šio dešimtmečio pabaigos.
Ataskaitoje, kurią cituoja „Bloomberg“, skelbiama, kad šalį gali palikti apie 200 tūkst. IT specialistų ir pateikiama „protų nutekėjimo“ prognozė“.
Ataskaitoje perspėjama apie „eilėje eksporto sektorių sumažėsiančias gamybos apimtis“, pradedant nuo naftos ir dujų ir baigiant metalo, chemijos ir medžio pramone. Nors vėliau galimi kai kurie laikini pakilimai, šie sektoriai nustos būti varančiąja ekonomikos jėga.
Taip pat pažymima, kad visiškas dujų Europai (pagrindinei Rusijos eksporto rinkai) tiekimo nutraukimas gali kainuoti iki 400 mlrd. rublių (apie 6,6 mlrd. eurų) kasmet negautų mokesčių pavidalu. Visiškai kompensuoti pardavimus naujomis eksporto rinkomis nepavyks net ir vidutinėje perspektyvoje.
Maža to, technologijų, kurios yra būtinos gamykloms išgauti dujas, trūkumas bus „kritinis“ ir gali sutrikdyti Rusijos galimybes vystyti naujus pajėgumus.
Europos planai nutraukti Rusijos naftos produktų importą (šiai rinkai tenka 55 proc. Rusijos naftos eksporto) gali taip pat išprovokuoti ženklų gavybos mažėjimą, o dėl to ir vidinė rinka, kaip ir dujų atveju, gali susidurti su degalų trūkumu.
Perspėjama, kad pasaulinei ekonomikai panirus į recesiją Rusija gali nukentėti nuo eksporto susitraukimo dėl „pirmiausiai rusiškų prekių paklausos kritimo“, o tai gali išprovokuoti rublio vertės kritimą ir infliacijos augimą.
Importo sferoje pagrindine grėsme įvertinta artimiausiu laikotarpiu įvardijamas galimas gamybos stabdymas dėl trūkstamų detalių ar žaliavų.
Pažymėtos ir labiausiai nuo importo priklausomos sritys: žemės ūkyje tai būtų paukštienos (99 proc. produkcijos gamybos priklauso nuo importuojamų žaliavų) ir pieno gavybos (30 proc. priklausoma nuo importo). Žuvų ūkis ir bulvių augintojai taip pat daugumoje priklauso nuo importo.
Sunki situacija ir aviacijos srityje, kur 95 proc. civilių skrydžių užtikrinama užsienio gamintojų lėktuvais.
Mašinų gamyboje taip pat džiugių prognozių Rusijos valdininkai neturi: vos 30 proc. rusų gamyboje naudojamų staklių yra vietinės gamybos.
Farmacijos pramonėje apie 80 proc. gamintojų priklauso nuo žaliavų importo iš užsienio.
IT ir ryšių sferoje Rusijos valdžios ataskaitoje jau šiais metais numatomas atsilikimas nuo pirmaujančių pasaulio šalių 5 metais. Pavyzdžiui, dėl taikomų ribojimų SIM kortelių technologijoms numatoma, kad iki 2025-ųjų Rusija jų gali paprasčiausiai pritrūkti.
