Kaip pasakoja Karttikeya tinklaraščio įraše, paaiškėjo, kad 30 metų olandas, vardu Tomas, sirgo pirmo tipo cukriniu diabetu ir buvo ties hiperglikemijos epizodo riba, kai organizmo cukraus kiekis kraujyje yra daug didesnis nei įprasta. Tomas prakaitavo, jį pykino ir jam buvo labai silpna. Jis apie tai pranešė orlaivio palydovui ir pasakė, kad daugiau nei penkias valandas nevartojo insulino, nes jo insulino pompa buvo pamesta oro uoste, bagažo patikrinimo metu.
Laimei, lėktuve buvo rusas gydytojas, kuris greitai išsprendė problemą, nepaisant jų kalbos skirtumų. Tomui dar labiau pasisekė dėl to, kad pats gydytojas irgi yra diabetikas, ir turėjo insulino bei specialias priemones jam įšvirkšti.
Tačiau Tomo sėkmė ilgai netruko. Gydytojo insulino švirkštas buvo su konkrečia kasete, kurioje buvo ilgalaikis, lėtai veikiantis insulinas, tačiau jis Tomui nesuveikė. Sparčiai padidėjus gliukozės kiekiui, jis prarado sąmonę ir jam pradėjo iš burnos veržtis putos.
Prireikė tušinuko
Išgirdusi, kad lėktuvas ruošiasi skubiam nusileidimui, Karttikeya pasikalbėjo su gydytoju apie bandymą išspręsti švirkšto ir kasetės dilemą. Gydytojas sakė, kad yra būdas pakeisti kasetę laikančio vamzdžio skersmenį, tačiau kai jis tai pabandė padaryti, adata nejudėjo.
Lėktuvas, nors ir pradėjo priverstinį nutūpimą, tačiau dar pusantros valandos negalėjo nusileisti. Gydytojas sunerimo, kad Tomas neturi tiek laiko. Karttikeya, prisijungusi prie lėktuvo „WiFi“, atsisiuntė švirkštimo priemonės schemos PDF failą. Paaiškėjo, kad prietaise trūksta nedidelės spyruoklės, esančios už kasetės.
„Nurodžiau oro palydovei paprašyti keleivių bet kokių tušinukų, kuriuose paprastai yra spyruoklė. Per kelias minutes iš sunerimusių keleivių gavau 4-5 rašiklius“, – rašo Karttikeya.
Vienas keleivis turėjo puikiai tinkamą spyruoklę. Jie surinko švirkštimo priemonę kartu su laikina spyruokle, o gydytojas suleido Tomui savo paties insulino kasetę. Per 15 minučių jo cukraus kiekis kraujyje nustojo kilti, grįžo į normą ir jis atsigavo.
„Jis man labai dėkojo ir pakvietė atvykti į Amsterdamą, kur jis turi savo restoraną ir alaus daryklą. Jis sakė, kad gausiu tiek nemokamo maisto ir alaus, kiek norėsiu“, – rašė Karttikeya.
„Kas galėjo pagalvoti, kad per metus įgijusi pagrindines inžinerines žinias, galėsiu išsaugoti žmogaus gyvybę“, – savimi stebėjosi mergina.
