„<...> Smėlis – pamirštas mūsų išsivystymo herojus“, – pažymi Jungtinių Tautų organizacijoje dirbantis mokslininkas Pascalis Peduzzi.
Anot prancūzų Vandenynų tyrimų centro eksperto Christiano Bucheto, smėlis – tai „pagrindinis XXI a. iššūkis“. „Ši medžiaga yra labiausiai paplitusi ir dažniausiai naudojamas produktas. Smėlis yra visur, mūsų automobiliuose, visur, kas susiję su statybomis, tačiau taip pat ir ten, kur mes to net nesitikime, pavyzdžiui, žemės ūkyje“, – tvirtina jis.
Skirtingais vertinimais, mūsų planetoje kasmet yra išgaunama nuo 40 iki 50 mlrd. tonų smėlio. „Iš esmės, kiekvienas žmogus Žemėje suvartoja po 18 kilogramų smėlio per dieną“, – aiškina P. Peduzzi.
Mokslininkai pažymi, kad šis gamtos produktas yra klaidingai laikomas neišsenkančiu. Iš tiesų tai žmonės smėlį išgauna daug sparčiau, negu Žemė spėja jo pagaminti, nes smėlio regeneracijai natūraliomis sąlygomis reikia tūkstančių metų.
Problema kyla dar ir todėl, kad didelis kiekis smėlio yra netinkamas mūsų namų ar kelių statyboms. Pavyzdžiui, dykumų smėlio negalima naudoti. Šis smėlis netinka cementui. Geriausiai tam tinka smėlis, kurį suformuoja bangos ar uolienos.
Tuo metu kai Europos šalyse ir JAV smėlio išgavimas yra dar kažkaip reguliuojamas, taip yra toli gražu ne visur, ypač besivystančiose šalyse, kur poreikis jam yra didžiausias. Smėlio gavyba paplūdimiuose suduoda smūgį vietos ekosistemoms, kurios yra reikalingos ir mūsų derlingų žemių išsaugojimui.
Paplūdimiai yra svarbus veiksnys saugantis nuo jūros audrų. Vystant upių smėlio gavybą yra keičiamos jų vagų formos. Taip yra daroma įtaka pakrančių erozijai ir kyla sausrų ar potvynių rizika.
Šis reiškinys daro tiesioginę įtaką visuomenei: naikinama augalija, žemės ūkio paskirties žemė tampa druskinga – visa tai kai kuriose besivystančiose šalyse sukelia krizę žemės ūkio srityje.
Smėlis – tai ne tik ekologinė, tačiau ir vystymosi problema. Demografinė ir ekonominė Azijos ar Afrikos evoliucija per dvidešimt metų patrigubino paklausą smėliui. Gyventojų skaičius Žemėje auga itin sparčiai. Jeigu XIX a. pradžioje Žemės populiaciją sudarė 1 mlrd. žmonių, o prieš penkerius metus jau pasiekėme 7 mlrd., tai 2050-aisiais prognozuojamas gyventojų skaičius sieks nuo 9,3 iki 9,6 mlrd. Tai automatiškai reiškia dar labiau augantį statybų ir smėlio panaudojimo poreikį.
Azijoje net 56 proc. smėlio išnaudoja Kinija. Vien per 2015-2019 metus kinai išnaudojo šimtą kartų daugiau smėlio, negu jo per metus yra išgaunama Jungtinėse Valstijose. Smėliui, anot ekspertų, dabar iškilo didesnė išnykimo grėsmė, negu sunkiesiems metalams. Geologijos profesorius Ericas Chaumillonas pažymi, kad žmogus šiuo metu tapo tokiu pat svarbiu planetos evoliucijos faktoriumi, kaip ir vulkanai, žemės drebėjimai ar upės. Jis taip pat mano, kad smėlio klausimas yra „klausimas apie žmogų, kuris pjauna šaką, ant kurios pats sėdi“.
Šiuo metu jau yra technologijos, leidžiančios saugoti gamtą ir panaudoti statybines medžiagas daug kartų. Tačiau problema, ekspertų teigimu, yra ta, kad kol kas daug pigiau yra naudoti iš gamtos gautą smėlį, negu perdirbti betoną.
