Apie tai rašo leidinys „The Washington Post“.
Greita eskalacija
Ataka prieš Dnipro miestą pakurstė nuogąstavimus Vakaruose dėl didelio tebesitęsiančio karo eskalavimo ir paskatino Ukrainą prašyti Vašingtono naujų oro gynybos pajėgumų, kurie padėtų perimti tokio tipo raketas.
Tačiau penktadienį kalbėję Ukrainos ir Vakarų analitikai ir pareigūnai sakė, kad nors ataką lydėjo grasinantys pareiškimai, galiausiai tai buvo tik Kremliaus bravūra.
Maskva siekė „įbauginti tuos, kurie remia Ukrainą. Šių pajėgumų dislokavimas nei pakeis konflikto eigą, nei atgrasys NATO sąjungininkes nuo paramos Ukrainai“, – sakė NATO atstovas Farahas Dakhlallahas.
Ukrainos gynybos žvalgybos agentūra penktadienį paskelbė naujų detalių apie raketą. Ji skrido maždaug 11 kartų didesniu nei garso greičiu ir užtruko apie 15 minučių, kol pasiekė Dniprą iš Rusijos Astrachanės srities.
Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas penktadienį sakė, kad raketa yra eksperimentinė ir kad Ukraina žino, jog buvo parengtos mažiausiai dvi bandomosios versijos. K. Budanovas pažymėjo, kad raketa dar nebuvo serijinė.
„Tai, kad jie tai panaudojo nebranduolinėje versijoje, yra, kaip sakoma, jų įspėjimas, kad jie nėra visiškai išprotėję“, – sakė jis.
Putino kalba
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakė, kad Rusija smogė Dniprui vidutinio nuotolio „nebranduoline hipergarsine balistine“ raketa, praminta „Orešnik“. Pentagonas sakė, kad raketa, kuri buvo apginkluota įprastine kovine galvute, yra eksperimentinis Rusijos vidutinio nuotolio balistinės raketos „RS-26 Rubež“ variantas.
Ukraina iki galo neatskleidė Rusijos raketos smūgio žalos masto, tik sakė, kad ji smogė pramoniniam rajonui mieste. Kyjivas paprastai nekomentuoja žalos kariniams objektams.
V. Putinas sakė, kad ataka prieš Dniprą buvo ginklo „išbandymas“, reaguojant į J. Bideno administracijos neseniai priimtą sprendimą, leidžiantį Ukrainai apšaudyti Rusiją naudojant JAV ginklus.
Ukrainos atakos
Antradienį Ukrainos pajėgos pirmą kartą amerikiečių raketomis ATACMS apšaudė Rusiją, nusitaikydamos į ginklų sandėlį Briansko srityje. Kitą dieną jie panaudojo JK tiekiamas raketas „Storm Shadow“, kad atakuotų Rusijos Kursko sritį.
Po šių išpuolių kilo aiškus susirūpinimas dėl Rusijos atsakomųjų veiksmų. Vienai dienai Kyjive buvo uždarytos kai kurios užsienio diplomatinės atstovybės, įskaitant JAV ambasadą, kuri turėjo žvalgybinės informacijos apie galimą Rusijos ataką. Penktadienį baiminantis išpuolio taip pat buvo atšauktas Ukrainos parlamento posėdis.
„Rusijos pusė aiškiai pademonstravo savo pajėgumus“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad „tolesnių atsakomųjų veiksmų kontūrai taip pat buvo aiškiai išdėstyti“.
Po smūgio Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh sakė, kad jie „rimtai vertins iš Rusijos sklindančią retoriką, tačiau dėmesys išlieka sutelktas į Ukrainą ir paramą Ukrainai tuo, ko jai reikia“.
„Nenorime, kad tai peraugtų į regioninį konfliktą, mes nenorime karo su Rusija“, – pridūrė ji.
Stebėtojai suabejojo, ar Rusija turi pakankamai raketų, kad galėtų reguliariai pradėti tokius smūgius, ir sakė, kad ataką tikriausiai paskatino realūs Rusijos nuogąstavimai dėl to, kaip toliau aprūpinti fronto linijas, jei Ukraina sugebės Vakarų raketomis nusitaikyti į pagrindinius ginklų sandėlius ir kitas logistikai svarbias vietas.
„Tai neabejotinai yra bandymas įbauginti Vakarus ir bandymas priversti Vakarus nepadėti Ukrainai. Bet, kita vertus, tai taip pat yra paties Putino absoliučios panikos apraiška“, – sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas.
Kartu jis pridūrė, kad Rusijos strategija visada buvo išbandyti pasaulinį atsaką į įvairias eskalacijas.
„Visa tai yra testavimas. Dabar yra naujas bandymas – ataka prieš civilius gyventojus. Kas toliau?“, – klausimą kėlė M. Podoliakas.
Rusijoje raketų ataka buvo pristatyta kaip didelė pergalė ir stipri žinia šalies priešams.
Neturi išėjimo iš karo strategijos
Kai kurie analitikai sakė, kad nauja eskalacija yra ženklas, kad Maskva neturi tvirtos pasitraukimo iš karo strategijos. Socialiniame tinkle „Telegram“ rusų politologas Vladimiras Pastuchovas teigė, kad jo intuicija jam sako, „kad Putinas neblefuoja“.
„Nėra taip, kad jis norėjo branduolinio karo ir sudegti jo ugnyje, bet dabartinėje situacijoje jis vertina tokią galimybę", – rašė jis.
Pasak jo, tai sukūrė pavojingą scenarijų, kur „aplinkybės yra tokios, kad jis neturi „santykinio pralaimėjimo“ galimybės. Jie tiesiog neturi išėjimo strategijos pralaimėjimo atveju.“
Ukrainos politikos analitikas Mykola Bielieskovas sakė bijantis, kad Rusija bando įtikinti išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo komandą, jog gresia Trečiasis pasaulinis karas.
„Jei JAV atsitrauks nuo šių grėsmių, Ukrainos gynybai kils pavojus“, – teigė jis.
Naujausi grasinimai, sklindantys tiesiogiai iš V. Putino, žymėjo rizikingą retorikos eskalavimą, kuriuo, atrodo, iš esmės siekiama pakurstyti Vakarų nuogąstavimus dėl besiplečiančio konflikto, sakė buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas Camille'is Grandas.
„Neturėtume į viską žiūrėti lengvabūdiškai. Tai yra visa esmė, kad niekada nereikėtų lengvabūdiškai rizikuoti branduoline eskalacija“, – sakė jis.
Tačiau Kremlius susikūrė sau problemą, karo metu išsakydamas dešimtis branduolinių grasinimų, „nes tai tampa palaidomis kalbomis“.
