Po dviejų savaičių šioje Balkanų valstybėje, 2018 m. pakeitusioje pavadinimą, kad užbaigtų istorinį ginčą su Graikija, vyks ir parlamento rinkimai. Anksčiau šalis vadinosi Makedonija, bet pakeitė pavadinimą į Šiaurės Makedoniją.
Septyni kandidatai į prezidentus susikibo dėl svarbiausios narystės ES sąlygos: nedidelės šalies bulgarų mažumos pripažinimo Konstitucijoje. Dėl šios problemos ES narė Bulgarija jau dvejus metus blokuoja stojimo procesą.
Du politiniai priešai – dabartinis prezidentas Stevo Pendarovskis, remiamas valdančiųjų centro kairiųjų socialdemokratų (SDSM), ir Gordana Siljanovska-Davkova, palaikoma pagrindinės dešiniosios opozicijos –laikomi svarbiausiais kandidatais, tikėtina, pateksiančiais į antrąjį ratą, vyksiantį gegužės 8 dieną. Apklausos rodo, kad pirmauja pastaroji. Tą pačią dieną vyks ir parlamento rinkimai.
Per rinkimų kampaniją politikos mokslų profesorius S. Pendarovskis gyrė šalies įstojimą į NATO jam vadovaujant 2020 metais. „Per kitą mano kadenciją mums pavyks užbaigti derybas su ES dėl visų skyrių“, – pažadėjo jis ir pridūrė, kad „tai nebus lengva, bet tai reikš didesnę gerovę“.
G. Siljanovska-Davkova ir ją remianti partija VMRO-DPMNE paragino atidėti siūlomą Konstitucijos pakeitimą iki to laiko, kol Šiaurės Makedonija įstos į ES. Per neseniai vykusį mitingą teisės profesorė ir buvusi parlamentarė G. Siljanovska-Davkova pažadėjo rinkėjams „nepamiršti mūsų nacionalinių interesų, kuriuos jie (SDSM) ne tik pamiršo, bet ir sutrypė“.
Gyvenimo lygis
Pasak apžvalgininkų, rinkėjų aktyvumas trečiadienį bus atidžiai stebimas kaip rodiklis ir per parlamento rinkimus. Jie laiko pirmąjį prezidento rinkimų ratą generalinė gegužės 8 d. vyksiančių parlamento rinkimų repeticija, parodysiančia pagrindinių politinių partijų reitingą.
2019 m. rinkimus laimėjo S. Pendarovskis, per antrąjį ratą nurungęs G. Siljanovską-Davkovą. Tačiau dabar apklausos rodo ką kita: pirmauja G. Siljanovska-Davkova, remiama 26 proc. rinkėjų, S. Pendarovskį palaiko 16 proc. rinkėjų. Kitų penkių kandidatų galimybės menkos, bet parama jiems bus svarbi antrajame etape. Tarp šių kandidatų yra ir užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani, palaikomas valdančiosios koalicijos partnerės etninių albanų partijos DUI, ir Arbenas Taravari iš opozicinės etninių albanų koalicijos. DUI siūlo savo paramą antrajame rate su sąlyga, kad ateityje prezidentus rinktų parlamentarai. S. Pendarovskis ir G. Siljanovska-Davkova tam prieštarauja, nes, jų manymu, tiesiogiai rinkti valstybės vadovą yra demokratiškiau.
Tuo metu paprasti rinkėjai sako, kad jiems labiau rūpi, kaip sudurti galą su galu. Jie tikisi, kad laimėtojas pasistengs pakelti gyvenimo lygį ir sukurti geresnę ateitį, ypač jaunimui, naujienų agentūrai AFP sakė viena rinkėja.