Šis žingsnis yra pirmoji reikšminga Pchenjano provokacija Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracijos atžvilgiu nuo jos darbo pradžios.
Branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja jau seniai taiko taktiką rengti ginkluotės bandymus, kad padidintų įtampą ir pasinaudotų ja, siekdama savų tikslų.
Per ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijos pirmuosius metus Pchenjanas surengė virtinę raketų bandymų, išprovokavusių Amerikos vadovo žodžių karą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.
Atėjus į valdžią J. Bideno administracijai, Pchenjanas ilgokai nesiėmė jokių veiksmų ir netgi iki praeitos savaitės nebuvo oficialiai pripažinęs šio fakto.
Tačiau Pietų Korėjos jungtinis štabų vadų komitetas nurodė, kad ketvirtadienį Šiaurės Korėja paleido dvi mažo nuotolio raketas į Japonijos jūrą iš Pietų Hamgjongo provincijos.
Jos nuskriejo 450 km ir buvo pakilusios į 60 km aukštį, pridūrė kariškiai. Pietų Korėja dėl šio įvykio sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį iš išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl raketų paleidimo.
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos draudžia Šiaurės Korėjai turėti bet kokių balistinių raketų. Šaliai ne kartą buvo skelbtos tarptautinės sankcijos už jos vykdomas ginklavimosi programas.
Japonijos premjeras Yoshihide Suga žurnalistams sakė: „Šiaurės Korėja paleido dvi balistines raketas.“
Vyriausybės vadovas pridūrė, kad po vėliausio tokio incidento praėjo metai.
„Tai kelia grėsmę taikai ir saugumui mūsų šalyje ir regione. Be to, tai yra JT rezoliucijos pažeidimas“, – pabrėžė Y. Suga.
Tokijas nurodė, kad raketos nepasiekė Japonijos išskirtinės ekonominės zonos vandenų.
„Pažįstamas modelis“
Vadovaujant Kim Jong Unui Pchenjanas sparčiai vystė savo pajėgumus ir 2017 metais padidėjus įtampai išbandė raketų, galinčių pasiekti bet kurią JAV žemyninės dalies vietą.
Tačiau vėliau D. Trumpas ir Kim Jong Unas žengė į neįprasto diplomatinio suartėjimo etapą ir surengė Singapūre ir Vietname du susitikimus, atsidūrusius pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre.
Jungtinės Valstijos dalį bendrų karinių pratybų su Pietų Korėja, o Šiaurės Korėja įšaldė tarpžemyninių balistinių raketų bandymus.
Tačiau 2019 metų vasarį Hanojuje surengtas viršūnių susitikimas iširo, lyderiams neradus bendros kalbos, kaip turėtų būti švelninamos sankcijos Pchenjanui švelninimo ir kokių nuolaidų galėtų padaryti Šiaurės Korėja.
Nuo to laiko diplomatinės pastangos išblėso, nors dar buvo surengtas trečias D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas Korėjos pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotoje zonoje. Jokių reikšmingų žingsnių Šiaurės Korėjos denuklearizacijos link nebuvo.
„Šiaurės Korėja atrodo grįžtanti prie pažįstamo modelio naudotis provokacijomis, kad padidintų įtampą ir pritrauktų dėmesio“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Wilsono centro ekspertė Jean Lee.
Pernai Pchenjanas surengė keletą ginkluotės bandymų ir teigė, kad buvo išbandomos „toliašaudės artilerijos“ sistemos, bet ekspertai sakė, kad buvo leidžiamos mažo nuotolio balistinės raketos.
D. Trumpas buvo „nusiteikęs pro pirštus žiūrėti į Šiaurės Korėjos balistinių raketų paleidimus, jeigu tik tai nėra didelio nuotolio raketų bandymai“, sakė J. Lee.
„Tačiau įtariu, kad Bideno administracija prieštaraus dėl bet kokių patvirtintų balistinių raketų paleidimų, pažeidžiančių JT Saugumo Tarybos rezoliucijas“, – pridūrė ji.
„Pamišėliška teorija“
Praeitą savaitgalį Pchenjanas paleido dvi mažo nuotolio nebalistines raketas vakarų kryptimi, Kinijos link.
JAV pareigūnai sakė, kad tokie manevrai nepažeidžia JT rezoliucijos.
„Anot Gynybos departamento, padėtis įprasta“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.
Šį žingsnį Pchenjanas atliko po JAV ir Pietų Korėjos bendrų karinių pratybų ir JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno bei gynybos sekretoriaus Lloydo Austino vizito regione, per kurį siekta aptarti ryšių su sąjungininkais ir saugumo klausimus.
Per savo vizitus Seule ir Tokijuje A. Blinkenas ne kartą pabrėžė, kad Šiaurės Korėjai svarbu atsisakyti savo branduolinio arsenalo.
Dėl to Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministro pirmoji pavaduotoja Choe Son Hui apkaltino Jungtines Valstijas plėtojant „pamišėlišką teoriją apie „grėsmę iš Šiaurės Korėjos“ ir jokio pagrindo neturinčią retoriką apie „visišką denuklearizaciją“.
Korėjos universiteto Šiaurės Korėjos studijų profesorius emeritas Yoo Ho-yeolas naujienų agentūrai AFP sakė, kad ketvirtadienį paleistos raketos „siunčia signalą, jog Pchenjanas didina spaudimą Vašingtonui surengti derybas branduoliniu klausimu“.
„Tolesni jo veiksmai priklausys nuo JAV ir Kinijos atsako laipsnio“, – pridūrė jis.
J. Bideno administracijos pareigūnai sakė bandę užmegzti kontaktų su Pchenjanu keliais kanalais, bet kol kas negavę jokio atsako.
Šiuo metu jie baigia rengti strategiją šiuo klausimu, kurią Baltieji rūmai ateinančią aptars su Japonijos ir Pietų Korėjos saugumo pareigūnais.
