Po šimtų pakartotinių požeminių smūgių, sukrėtusių nuo žemės drebėjimo nukentėjusius šiaurinius Filipinus, sunerimę gyventojai miegojo lauke, ketvirtadienį pranešė vietos gyventojai, o prezidentas Ferdinandas Marcosas jaunesnysis atskrido į regioną apžiūrėti žalos.
Trečiadienio rytą mažai apgyvendintoje Abros provincijoje įvykus 7 balų žemės drebėjimui žuvo penki žmonės ir daugiau kaip 150 buvo sužeisti, pranešė valdžios institucijos.
Galingas žemės drebėjimas supurtė kalnuotą regioną, griovė pastatus, sukėlė žemės nuošliaužų ir sudrebino aukštus pastatus net už šimtų kilometrų nuo epicentro esančioje sostinėje Maniloje.
„Nuo vakar pakartotiniai smūgiai vyksta beveik kas 15–20 minučių“, – sakė vieno restorano Abros provincijos sostinėje Bangede savininkas Reggi Tolentino (Redžis Tolentinas).
„Praėjusią naktį daugelis miegojo lauke, beveik kiekviena šeima“, – pasakojo jis.
Šimtai pastatų buvo apgadinti arba sugriauti, nuošliaužos užblokavo kelius, o nukentėjusiose provincijose nutrūko elektros energijos tiekimas.
Tačiau policijos viršininkas pulkininkas Maly Cula (Malis Kula) naujienų agentūrai AFP sakė, kad Abra, kuri pajuto visą žemės drebėjimo jėgą, patyrė „labai nedidelę žalą“.
„Evakuacijos vietose nėra daug žmonių, nors nemažai žmonių nepalieka gatvių dėl pakartotinių smūgių“, – sakė M. Cula.
„Abroje gyvenimas grįžo į normalias vėžes“, – pridūrė jis.
Po drebėjimo užfiksuota daugiau kaip 800 pakartotinių smūgių, iš kurių 24 buvo pakankamai stiprūs, kad juos būtų galima pajusti, pranešė vietos seismologijos agentūra.
Pietų Ilokų provincijoje esančiame Vigano mieste, įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir mėgstamame turistų, buvo apgadinti šimtamečiai statiniai, pastatyti ispanų kolonijinio valdymo laikotarpiu.
Provincijos gubernatorius Jeremias Singsonas (Žeremijas Singsonas) „Teleradyo“ sakė, kad regione nukentėjo 460 pastatų, tarp jų ir iš dalies sugriuvęs Bantajaus varpinės bokštas.
„Mūsų turizmo industrija ir smulkieji verslininkai tikrai nukentėjo“, – sakė J. Singsonas.
Filipinai patenka į vadinamąjį Ramiojo vandenyno „ugnies žiedą“ – tektoninių plokščių sandūros zoną, pasižyminčią dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu.
Trečiadienį įvykęs drebėjimas buvo vienas stipriausių pastaraisiais metais užfiksuotų Filipinuose ir buvo juntamas visoje Lusono saloje – tankiausiai apgyvendintoje salyno dalyje.
2013 metų spalį Filipinų centrinėje dalyje esančią Boholio salą supurtęs 7,1 balo žemes drebėjimas pareikalavo per 200 žmonių gyvybių ir sukėlė nuošliaužų.
Stichinė nelaimė padarė didžiulės žalos senoms bažnyčioms Filipinų katalikybės lopšyje. Beveik 400 tūkst. žmonių liko be namų, buvo apgriauta dešimtys tūkstančių būstų.
Galingas drebėjimas pakeitė salos kraštovaizdį, o dėl „plutos įtrūkio“ žemės ruožas pakilo maždaug trimis metrais ir virš epicentro susidarė uolienų siena.
1990 metais Filipinų šiaurėje įvykus 7,8 balo žemės drebėjimui susidarė daugiau kaip šimto kilometrų ilgio plutos įtrūkis.
Žuvo daugiau kaip 1 200 žmonių ir buvo padaryta didžiulės žalos pastatams Maniloje.
Šalies Vulkanologijos ir seismologijos institutas reguliariai rengia žemės drebėjimų pratybas, kurių metu imituojamos stichinės nelaimės seisminiu aktyvumu pasižyminčiose teritorijose.