ESBO buvo įkurta siekiant sumažinti įtampą tarp Rytų ir Vakarų Šaltojo karo metais.
Organizacija padeda savo narėms koordinuoti veiksmus žmogaus teisių ir ginklų kontrolės klausimais, tačiau, anot Maskvos, pastaruoju metu ESBO nukrypo nuo savo pagrindinių principų.
Ketvirtadienį S. Lavrovas atvyko į Skopję, kur dalyvauja ESBO rengiamuose susitikimuose.
ESBO susitikimo metu S. Lavrovas perskaitė 15 minučių kalbą, kurioje kaltino Vakarus, kaip jis pavadino, toleruojant „Kyjivą valdantį neonacių režimą“ dėl karo, kuris prasidėjo praėjusių metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
Priedanga Rusijos agresijai
Vienas iš Kremliaus pateisinimų pernai vasarį pradėtai invazijai buvo siekis „denacifikuoti“ Ukrainą. Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.
„Pats rusų egzistavimas ir jų lemiamas indėlis į Ukrainos istoriją yra neigiamas“, – sakė S. Lavrovas.
„Yra daugybė faktų. ESBO ir atitinkamos jos institucijos tyli“, – teigė jis.
Kalbėdamas Šiaurės Makedonijos sostinėje vykstančiame ESBO užsienio reikalų ministrų susitikime, jis taip pat apkaltino organizacija tapus NATO ir ES priedėliu.
„ESBO iš esmės paverčiama NATO ir ES priedėliu“, – pareiškė S. Lavrovas.
„Pripažinkime, kad organizacija yra ant bedugnės krašto. Kyla paprastas klausimas: ar verta investuoti į jos atgaivinimą?“ – nurodė ministras.
Po šių pasisakymų S. Lavrovą griežtai kritikavo susitikime dalyvaujantys Vakarų šalių ministrai.
„Rusijos bandymai kaltinti kitus dėl savo pasirinkimų yra akivaizdūs“, – sakė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.
NATO narė Šiaurės Makedonija laikinai atšaukė Rusijos skrydžių draudimą, kad S. Lavrovas galėtų atvykti į susitikimą.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pareiškė, kad ministras į aukščiausiojo lygio susitikimą skrido ilgesniu maršrutu per Turkiją ir Graikiją, Bulgarijai uždraudus jo lėktuvui naudotis šalies oro erdve.
Graikijos pareigūnai iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti šią situaciją.
Rusija trauksis iš ESBO?
Nuolatinė Rusijos kritika pakurstė spėliones, kad ji gali apskritai pasitraukti iš ESBO ir taip nutraukti dar vieną trapią ryšių su Vakarais liniją.
Ukrainos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad nedalyvaus derybose, į kurias, tęsiantis Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, pakviestas ir S. Lavrovas.
Lenkija trečiadienį taip pat pareiškė, kad dėl S. Lavrovo boikotuos ketvirtadienį ir penktadienį Skopjėje vyksiantį ESBO susitikimą.
Austrijos sostinėje įsikūrusi ESBO yra tarpvyriausybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – skatinti valstybių narių saugumą, stabilumą ir bendradarbiavimą.
Ji siunčia stebėtojus į įvairias konfliktų vietas, taip pat į rinkimus visame pasaulyje. ESBO taip pat vykdo programas, kuriomis siekiama kovoti su prekyba žmonėmis ir užtikrinti žiniasklaidos laisvę.
Nuo karo Ukrainoje pradžios ESBO susiduria su sunkumais, Maskvai blokuojant visus svarbius sprendimus, dėl kurių reikia bendro narių sutarimo.
