„Ukraina kovoja, gindama Europos saugumą, o ukrainiečiai atiduoda savo gyvybes už kitus europiečius“, – pabrėžė prezidentė. Jei Vladimiras Putinas nebus nugalėtas Ukrainoje, jis esą gali eiti toliau ir prisigalvoti visko, ko tik nori. Čia, pasak S. Zurabišvili., nėra skirtumo tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir likusios Europos Sąjungos (ES). Diskusijos apie Rusijos ginklus, kurie gali būti panaudoti prieš palydovus, rodo, kad geografija nebevaidina jokio vaidmens, kalbėjo Sakartvelo vadovė.
Ji primygtinai paragino toliau remti Ukrainą. „Daug paprasčiau yra šiandien remti Ukrainą nei ryt kariauti didelį karą, – tęsė Z. Zurabišvili. – Todėl jei per kitą Miuncheno saugumo konferenciją ar po keleto metų nenorime būti daug blogesnėje situacijoje, privalome dabar priimti būtinus sprendimus“.
Prezidentė pasveikino naują 50 mlrd. eurų ES paramos paketą Ukrainai ir paragino ir respublikonus JAV Kongrese nebeblokuoti tolesnės milijardinės pagalbos. „Esu tikra, kad JAV Kongresas, nepaisydamas vidaus politikos klausimų, taip pat pasieks šiandien būtiną racionalų sprendimą – intensyviai remti Ukrainą“, – akcentavo prezidentė. Ji esanti tikra, kad šis požiūris galiausiai nugalės.
S. Zurabišvili pasisakė už kuo greitesnę Sakartvelo narystę ES ir NATO, tačiau apie konkretų laiką nekalbėjo. „Mes manome, kad mūsų vieta yra NATO, kaip ir Europos Sąjungoje, – sakė S. Zurabišvili. – Esame labai europietiški – ir jau labai seniai. Tai mūsų šeima. Norime vėl prisijungti prie šios šeimos – ir kieka įmanoma greitai“.
Šalis prie Juodosios jūros nuo 2023 m. gruodžio oficialiai yra ES kandidatė. Jau daug metų Sakartvelas siekia ir narystės NATO.
