„Šis gėdingas rodiklis rodo tebesitęsiančias [Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro] Lukašenkos režimo represijas prieš savo gyventojus. Be to, daug tūkstančių protestuotojų pabėgo iš šalies, kad išvengtų persekiojimo“, – sakoma ketvirtadienį Briuselyje paskelbtame komunikate.
Jame nurodoma, kad ES „kartoja savo reikalavimą nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius“ ir toliau „ieškos teisingumo aukoms ir (sieks) kaltininkų patraukimo atsakomybėn“.
Pasak EEAS atstovo, šiandieninėje Baltarusijoje nėra vietos demokratinei politinei opozicijai ir laisvos bei nepriklausomos žiniasklaidos veiklai.
„Lukašenkos režimas ir toliau suiminėja ir kalina žmones siaubingomis sąlygomis, žiauriai su jais elgiasi, kankina ir skiria jiems ilgas laisvės atėmimo bausmes už uždarų durų vykstančiuose politiniuose (teismų) procesuose“, – sakoma pranešime.
Dokumente pabrėžiama, kad „politinių kalinių teisinė apsauga tapo pavojinga: pranešama, kad daugiau nei 40 jų advokatų prarado licencijas“.
Briuselis primena, kad Baltarusija privalo laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų Jungtinėse Tautose ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO).
Anksčiau ketvirtadienį baltarusių žmogaus teisių centas „Viasna“ pranešė, kad sausio 27 dieną Baltarusijoje buvo daugiau nei tūkstantis politiniais pripažintų kalinių.
Baltarusijoje po 2020 metų rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų daugiau nei pusę metų vyko masiniai protestai prieš rinkimų rezultatus, nugalėtoju paskelbus nuo 1994 metų šalį valdantį A. Lukašenką.
Oficialiais duomenimis, A. Lukašenką palaikė 80,1 proc. rinkėjų, o pagrindinė opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja gavo 10,12 proc. balsų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rezultatus laiko suklastotais.
