Ukrainiečių paaugliui išduotas Rusijos pasas ir jis išsiųstas į rusišką mokyklą. O 2023 m. rudenį, likus nedaug laiko iki 18-ojo gimtadienio, jis gavo šaukimą iš Rusijos kariuomenės verbavimo tarnybos. B. Jermochinas, kuris dabar grįžo į Ukrainą ir atsigauna po Kyjive patirtų išbandymų, CNN pasakojo manantis, kad tai buvo paskutinis Rusijos bandymo įbauginti jį ir priversti paklusti žingsnis – siekis įrašyti jį į kariuomenę kovai prieš savo tautą.
„(Man buvo pasakyta, kad) Ukraina pralaimi, kad ten vaikai naudojami organų donorystei ir kad tuoj pat būsiu išsiųstas į karą. Aš jiems pasakiau, kad jei būsiu išsiųstas į karą, tai bent jau kovosiu už savo šalį, o ne už priešą“, – sakė jis.
Rusai bandė deportuotus ukrainiečių vaikus paversti kareiviais
B. Jermochinas priklausė vaikų grupei, žinomai kaip „Mariupolio 31“, kurie buvo išvežti į Rusiją. Ukrainos valdžios institucijų skaičiavimais, nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į šalį, į Rusiją prievarta išvežta 20 tūkst. vaikų. Remiantis oficialia statistika, daugiau kaip 2 100 vaikų tebėra dingę be žinios, tačiau vyriausybė teigia, kad tikrasis skaičius gali būti daug didesnis, skelbia CNN.
Praėjusių metų kovą Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderį Vladimirui Putinui ir Rusijos vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai dėl jų įtariamo vaidmens grobiant ir deportuojant Ukrainos vaikus. Rusija yra viešai pripažinusi, kad ukrainiečių vaikai buvo perduodami be globėjų, nors kai kurie iš jų turėjo globėjus arba tėvus.
Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas sakė, kad jo biuras įsitikinęs, jog pastangos į Rusiją deportuotus ukrainiečių paauglius – arba gyvenančius okupuotose rytinėse teritorijose – paversti kareiviais yra platesnio V. Putino siekio ištrinti ukrainiečių tapatybę dalis. Tai taip pat yra galimybė Maskvai papildyti savo pajėgas fronto linijose.
„Tai nėra teorinis dalykas, – sakė jis. – Dabar turime prievartinės Ukrainos žmonių mobilizacijos pavyzdžių. Visi Rusijoje laikomi ukrainiečių paaugliai, kai jiems sukanka 18 metų, įtraukiami į Rusijos kariuomenės (verbuojamųjų) sąrašą“.
Pasak Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto, pagal Ženevos konvencijas okupacinė valdžia neteisėtai verčia ar spaudžia vietos gyventojus tarnauti jos ginkluotosiose pajėgose. Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ teigė, kad taip elgdamasi Rusija daro karo nusikaltimą.
Tačiau D. Lubinecas CNN sakė, kad Ukrainos valdžios institucijos matė, kaip Rusijos pareigūnai okupuotose teritorijose būtent taip ir elgėsi, versdami ukrainiečius tarnauti. Šaukimo į kariuomenę pastangos prasideda nuo įvairių Rusijos vyriausybės departamentų, įskaitant sveikatos ir socialinių paslaugų, regioninių biurų atidarymo.
„Tada prasideda švietimas. Visose mokyklose turi būti naudojamos naujos knygos, kuriose skelbiama, kad Ukraina ir ukrainiečių tauta niekada neegzistavo ir kad ukrainiečių vaikai visada buvo rusų vaikai“, – CNN sakė D. Lubinecas.
„Kitas žingsnis – priversti visus imti rusiškus pasus. Jei to nepadarysite, negalėsite naudotis jokiomis paslaugomis, pavyzdžiui, negalėsite gauti medicininės pagalbos ligoninėse... O kitas žingsnis – mobilizacija. Visi laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose gyvenantys vyrai įtraukiami į specialią Rusijos kariuomenės verbavimo duomenų bazę“, – sakė jis.
B. Jermochinas sakė, kad perėjo visą Lubineco aprašytą procesą, nors, pasak jo, rusai kartais neatrodė labai nuoseklūs.
„Man visada sakydavo, kad esu iš Rusijos, kad gimiau Rusijoje, kad nėra jokios Ukrainos, kad jos paprasčiausiai nėra, kad Mariupolis yra Rusija. Tačiau mano rusiškame pase mano gimimo vieta buvo nurodyta „Ukraina, Mariupolio miestas“, – šypsodamasis pasakojo jis.
Pati M. Lvova-Belova patvirtino, kad B. Jermochinas gavo Rusijos pasą ir karinį šaukimą. Lapkritį savo „Telegram“ kanale paskelbtame pareiškime ji teigė, kad šaukimas nėra neįprastas, nes jį gauna „visi Rusijos piliečiai“. Ji teigė, kad, kadangi B. Jermochinas vis dar studijuoja, jis galės atidėti karinę tarnybą iki tol, kol baigs mokslus.
„Mes prarandame šiuos vaikus“
Daugelis į Rusiją deportuotų vaikų buvo iš socialiai pažeidžiamų ukrainiečių šeimų. Kai kurie iš jų buvo našlaičiai arba pateko į globos namus, kai jų biologiniai tėvai nebegalėjo jais pasirūpinti.
Būtent dėl šių vaikų Mykola Kuleba labiausiai nerimauja. Jis vadovauja Kyjive įsikūrusiai nevyriausybinei organizacijai „Gelbėkime Ukrainą“, kuri specializuojasi deportuotų vaikų grąžinimo į Ukrainą srityje.
„Mes prarandame šiuos vaikus. Daugelis iš jų niekada negrįš, nes jie auga su šiais nuodais, su šia siaubinga propaganda, jie yra labai pažeidžiami“, – sakė jis.
B. Jermochinas sakė, kad tai matė savo akimis. Jis daug metų gyveno globėjų šeimose ir grupinio gyvenimo namuose po to, kai vaikystėje neteko tėvų, o kai 2022 m. gegužės mėnesio miestą užėmė Rusijos kariuomenė, jis mokėsi Mariupolio internate.
„Daugelį iš mūsų paliko globėjai, karo metu paliko globotiniai... o tada ateina rusai ir elgiasi veidmainiškai, siūlydami šilumą ir apsimesdami, kad rūpinasi, o šie vaikai tai mato ir galvoja, kad tai geriau, nei buvo ten (Ukrainoje)“, – sakė B. Jermochinas.
Jis sakė, kad taip nutiko Filipui, jo geriausiam draugui iš Mariupolio, kurį, kaip pranešama, įsivaikino M. Lvova-Belova: „Jo globėjai paliko jį Mariupolyje per karą, ir jis nematė jokios šilumos nuo tada, kai mirė jo (biologinė) motina. Dabar jis ją turi... bet aš noriu, kad jis žinotų, jog mes jo laukiame čia“.
„Iš mūsų keturių bičiulių iš Mariupolio trys dabar yra čia (Ukrainoje) ir mes jo vieno laukiame“, – pridūrė jis.
M. Lvovos-Belovos biuras neatsakė į CNN prašymą pateikti komentarą. Tačiau 2022 m. lapkritį savo „Telegram“ kanale paskelbtame pareiškime moteris prisiminė, kad priėmė paauglį berniuką Filipą iš Mariupolio.
„Jei pažvelgtumėte į istoriją, rusai tai darė (anksčiau), jie taip pat paėmė vaikus iš Čečėnijos, o dabar šie vaikai (dabar jau suaugę) kovoja už juos“, – sakė B. Jermochinas, turėdamas omenyje Rusijos karus siekiant susigrąžinti separatistinę Čečėnijos respubliką praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje.
M. Kuleba sakė, kad nėra abejonių, jog deportacijos yra platesnės strategijos dalis: „Tai Rusijos strategija, kuria siekiama ukrainiečių vaikus paversti rusų vaikais ir juos militarizuoti. Jie grobia vaikus ir naikina jų tapatybę, nes nori sunaikinti ukrainiečių tautą“.
Giedojo Rusijos himną, dėvėjo rusišką uniformą
Šešiolikmečio Artiomo patirtis bauginamai panaši į B. Jermochino. Jis taip pat jaučiasi taip, tarsi būtų ruošiamas tapti rusų kareiviu.
Jis buvo vienas iš 13 vaikų, kuriuos Rusijos kariai 2022 m. paėmė iš mokyklos Charkivo srityje.
„Mes neturėjome pasirinkimo, eiti ar ne. Mums, berniukams, mergaitėms ir mažiems vaikams, buvo pasakyta, kad esame evakuojami“, – sakė jis.
CNN kalbėjosi su Artiomu Kyjivo centre, skirtame iš Rusijos nelaisvės grąžintiems vaikams. Pokalbyje dalyvavo jo socialinė darbuotoja, tačiau ji į pokalbį nesikišo. Centrą valdanti organizacija „Gelbėkit Ukrainą“ paprašė CNN neskelbti Artiomo pavardės dėl jo amžiaus.
„Rusų kariai mūsų klausė, ar mes (palaikome) Ukrainą, ar Rusiją. O mes nieko neatsakėme. Mažesnieji vaikai verkė, ir mes bandėme juos nuraminti. Patys buvome išsigandę, bet turėjome paguosti mažus vaikus“, – pridūrė jis.
Artiomas pasakojo, kad grupė buvo nuvežta į kelias vietas okupuotose Ukrainos teritorijose, kol buvo atvežta į Luhansko miestą, kur pradėjo lankyti mokyklą.
„Visos pamokos vyko rusų kalba, ir mums visada buvo sakoma, kad ukrainiečiai žudo rusus, – sakė jis. – Buvo aišku, kad jie nori, jog mes būtume nusiteikę prieš Ukrainą, bet mes sudarėme paktą (su kitais savo mokyklos vaikais), kad nepasiduosime bandymams paversti mus rusais ir nekalbėsime rusiškai“.
Jis pasakojo, kad mažesni grupės vaikai labiau rizikavo būti paveikti propagandos ir dažnai buvo laikomi atokiau nuo vyresnių ukrainiečių vaikų.
„Kasdien eidavome į pamokas ir mums liepdavo giedoti Rusijos himną. Mes stengdavomės stovėti atokiau ir apsimesdavome, kad giedojame, bet negiedojome“, – pridūrė jis.
Blogiausia, pasak Artiomo, buvo uniforma
Jis pasakojo, kad jis ir kiti vyresnieji būrio vaikai buvo priversti dėvėti uniformą, kuri buvo labai panaši į Rusijos karinę uniformą, o ant rankovės buvo raidė Z – Rusijos invazijos į Ukrainą palaikymo simbolis.
„Ji buvo pagaminta iš šiurkščios medžiagos, panašios spalvos į Rusijos kariškių uniformas. Mums ją davė ir pasakė, kad kai bus šventės, privalėsime ją dėvėti, – pasakojo jis. – Tikrai maniau, kad taip ir yra, ir kad jie man davė uniformą, nes galiu būti išsiųstas į Rusijos kariuomenę. Buvo baisu“.
Artiomas sakė, kad atsisakyti buvo neįmanoma – mokytojai grasino vaikams griežtomis bausmėmis, jei jie nedėvės uniformos. Tačiau net ir tada jis jautėsi siaubingai ją vilkėdamas, ypač kai sužinojo, kad ją Rusija naudoja propagandos mašinai nacionalistiniuose vaizdo klipuose.
Viename vaizdo įraše Artiomas matomas su grupe vaikų, kuriems uniformuoti Nacionalinės gvardijos nariai įteikia dėžes mandarinų. Mokytojas paragina vaikus pasakyti: „Ačiū! Ačiū! Ačiū!“ ir kelia nykščius aukštyn.
CNN matė keletą nuotraukų, kuriose Artiomas vilki uniformą primenančius drabužius okupuoto Luhansko miesto internatinėje mokykloje. Dviejose nuotraukose, iš kurių vienoje jis užfiksuotas sėdintis klasėje per pamoką, jis vilki kamufliažinę palaidinę ir kelnes su juoda juosta, ant kurios ryškiai matoma balta raidė Z.
Kitoje nuotraukoje jis vilki, kaip atrodo, pilną rusiškos karinės uniformos kopiją per tai, ką mokykla apibūdino kaip Rusijos nacionalinės šventės, vadinamos „Tėvynės gynėjo diena“, minėjimą. Visas nuotraukas paskelbė mokykla ir jos vis dar yra viešai prieinamos.
„Kai pamačiau save su uniforma nuotraukose ir vaizdo įrašuose internete, pats sau pagalvojau, kad buvau išdavikas ir kad išdaviau Ukrainą, iškeičiau Ukrainą į Rusiją... nors žinojau, kad buvau priverstas tai padaryti“, – sakė jis.
Galiausiai pasisekė – pavyko grįžti į Ukrainą
Artiomas pasakojo, kad jam pavyko gauti mobilųjį telefoną ir susisiekti su motina, kuri šešis mėnesius nežinojo, kas jam nutiko. Padedant organizacijai „Gelbėkit Ukrainą“, jai pavyko jį surasti ir pargabenti namo.
B. Jermochinas du kartus bandė pabėgti iš Rusijos – vieną kartą per Baltarusiją, kitą kartą – per okupuotą Krymą, tačiau abu kartus buvo sugautas ir grąžintas į Maskvą.
Ukrainos valdžios institucijos ir jo advokatas kurį laiką bandė jį išvežti iš Rusijos dar prieš jam gaunant Rusijos karinį šaukimą, tačiau šie bandymai buvo nesėkmingi. Rusija leido jam grįžti į Ukrainą tik sulaukus 18-ojo gimtadienio.
Ukrainos valdžios institucijos neatskleidžia derybų, po kurių buvo grąžinti ukrainiečių vaikai, detalių. Jos teigė, kad prie B. Jermochino repatriacijos prisidėjo kelios tarptautinės organizacijos ir trečiosios šalys, įskaitant Katarą.
Tūkstančiai ukrainiečių vaikų lieka Rusijoje ir, pasak organizacijos „Gelbėkit Ukrainą“, kai kurie iš jų įstojo į karines ir jūrų akademijas visoje šalyje. Labdaros organizacija teigia, kad iki šiol į Ukrainą pavyko grąžinti 251 vaiką ir padeda jiems prisitaikyti.
Daugiau nei metus kiekvieną pirmadienį, prisimena B. Jermochinas, jis turėjo giedoti Rusijos himną per vėliavos pakėlimo ceremoniją savo mokykloje. Jis stengėsi to vengti, bet, kai buvo priverstas dalyvauti, rado būdą, kaip išvengti himno ir po jo sekusios nacionalistinės paskaitos.
„Yra toks dalykas kaip ausinės, – sakė jis. – Užsidedi jas ir sėdi, ir niekas nemato, ką tu darai“.
Žvelgdamas atgal į savo patirtį, B. Jermochinas sakė, kad tuo metu galbūt nesuvokė, koks didelis spaudimas jam buvo daromas.
„Jie bandė mane palaužti, – sakė jis. – Dabar, kai apie visa tai galvoju, esu sukrėstas, kad man pavyko tai išgyventi“.
