Iki karo pradžios 29-erių Karolina Perlifon gyveno Charkive ir dirbo teisininke, o jos 52-ejų mama Irina turėjo gyvūnų prieglaudą. Po to, kai vasario 24-ąją Rusija įsiveržė į Ukrainos teritoriją, viskas pasikeitė: Karolinos mama žuvo nuo okupantų kulkų, o dukra buvo priversta gelbėti jos gyvūnus karo sąlygomis.
Ši istorija pačiomis pirmosiomis Rusijos karo Ukrainoje dienomis sukrėtė daugelį – Karolina savo „Instagram“ paskyroje papasakojo apie tai, kaip rusai barbariškai šaudo į civilius.
https://www.instagram.com/p/CaXc7yhF-d5/?utm_source=ig_embed&utm_campaign=embed_video_watch_again
Vasario 24-ąją Rusijos karinės pajėgos įsiveržė į Charkivo apylinkes ir „uždarė“ išvažiavimus iš miesto. Priemiestyje gyvenančios moterys nusprendė išvykti apsipirkti ir dar nežinojo, kad pakeliui grįžtant namo jų jau lauks Rusijos tankai ir kariai. Skubiai nusukusios nuo apšaudomo greitkelio į netoliese buvusią nedidelę stovėjimo aikštelę jos pasislėpė už geležinių konstrukcijų.
Pakeliui sutiko du rusų karius, kurie grėsmės joms nekėlė, tiesiog parekomendavo nesiartinti prie automobilio ir „pralaukti“ apšaudymus.
„Mes pasislėpėme – šalia buvo geležinė būdelė ir geležinė talpa. Kiek laiko ten sėdėjome, negaliu pasakyti, gal 10 ar 20 minučių. Laikas tai labai išsitęsdavo, tai ėjo pernelyg greitai. Iš pradžių nebuvo labai pavojinga – kariai šaudė į mašinas, kurios važiavo iš miesto. Mes sėdėjome ir nejudėjome, kad nepradėtų į mus šaudyti. Tie du kariai mums pasakė, kad geriau pralaukti, kol viskas nutils. Tai mes ir darėme“, – „Holod“ pasakojo Karolina.
Tačiau netrukus reikalai pakrypo blogąja linkme. Rusai pradėjo šaudyti į pasislėpusias moteris, bei kartu su jomis buvusius savo bendražygius.
„Pirma, ką aš po to prisimenu – pataikė į mamą, ją sužeidė. Karys, kuris buvo su mumis, parvertė mane ant žemė, o į mamą pataikė. Aš iš pradžių nesupratau, kodėl ji šaukia. Galvojau, gal ją jau užmušė ir tai kažkokie priešmirtiniai klyksmai. Galvoje buvo tiesiog košmaras. Aš nieko nemačiau – veidu gulėjau į žemę. Visa tai truko gal 30 sekundžių. Vienas iš karių atsistojo ir pradėjo šaukti: „Nešaudykite, mes savi, rusai!“. Jis šaukė iš visų jėgų. Balse girdėjosi neviltis. Iš jo balso, intonacijos aš supratau, kad tuoj prasidės susišaudymas. Jis saviems rusams šaukė: „Nešaudykite!“, o tai juk beviltiška.
Iš pradžių jam pataikė į šalmą, tuomet aš išgirdau kaip jis nukrito. Po to pasigirdo šūvių serija – kulkos skrido iš visų pusių. Siaubingas triukšmas. Karys gulėjo ir kriokė. Jis dar buvo gyvas, ir antram kariui sakė: „Kodėl jie šaudo? Kodėl atidengė ugnį? Čia juk savi“. Smarkiai keikdamasis“, – aiškino įvykio dalyvė.
„Meduza“ savo tyrime atskleidė, kad žuvusysis rusų karys – leitenantas Ivanas Levankovas – Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje pristatomas kaip „savo gyvybės kaina išgelbėjęs ukrainietę nuo Ukrainos karių kulkų“. Apie tai, kad rusai patys nukovė savo karį Rusijos žiniasklaidoje nekalbama.
Nutilus šaudynėms Karolina ir antrasis rusų karys, kuris buvo sužeistas, sėdo į automobilį ir išvyko ieškoti pagalbos. Vėliau sužeistasis karys Valerijus Vasiljevas apklausos metu patvirtino, kad taikius gyventojus apšaudė būtent Rusijos pajėgos.
https://www.instagram.com/p/Cb2jtbEK4t_/?utm_source=ig_embed&ig_rid=96ec50a5-3957-4517-af7f-ad17f8855e4b
Jo teigimu, vasario 24-ąją jo būrys budėjo Charkivo apylinkėse, vadovybė davė nurodymą užblokuoti kelią. „Tačiau civiliai surengė kažką panašaus į maištą, – „Meduza“ cituojamas V. Vasiljevas. – Mums pasakė, kad jiems ten reikia, tai namo, tai į darbą… reikia važiuoti. Vadui tai nusibodo ir jis įsakė šaudyti… į civilius. Pradėjus šaudyti mašinos apsisuko, važiavo atgal“.
V. Vasiljevo teigimu, prasidėjus apšaudymui jis su I. Levankovu nusprendė padėti dviem moterims išlipti iš automobilio ir pasislėpti.
„Kažkur po 20-ies minučių papulkininkis pastebėjo, kad mes civilius su leitenantu gelbėjame, – pasakojo V. Vasiljevas. – Jis įsakė šaudyti į mus su leitenantu ir į jas. Leitenantui iš pradžių pataikė į šalmą, nepramušė. Vėliau jau į miego arteriją – jie jį nužudė. Tada jie šaudė į tos dukters motiną. Ji taip pat su leitenantu žuvo“.
Kur šiuo metu yra V. Vasiljevas nėra aišku, duomenų apie jo buvimo vietą nėra. Belaisvių apsikeitimų sąrašuose jo taip pat nebuvo.
I. Levankovo žūtį Rusijos valdžia patvirtino praėjus net 3 mėnesiams. Nedalyvavo laidotuvėse net įprastai nepraleidžiantys progų apie „herojų žūtį“ pakalbėti vietos politikai. Vietos žiniasklaidoje apie I. Levankovą buvo parašyta lakoniška žinutė, kad „žuvo vykdydamas savo pareigą“. Propagandinėje žiniasklaidoje aiškinama, kad I. Levankovas žuvo gelbėdamas moteris nuo Ukrainos karių apšaudymo.
„Tas karys buvo su mumis, – aiškino K. Perlifon. – Ir jis buvo sušaudyta savų. Todėl, aišku, lengviau jį užkasti, palaidoti – ir tegul niekas apie tai nežino ir net neprisimena. O pasakyti teisybę? Gyvenime jie to nepasakys“.
