„Prisipažįstu dėl žmogžudystės ir gailiuosi dėl to, ką padariau“, – O. Sokolovas sakė Sant Peterburgo miesto teisme.
Jis taip pat pripažino savo kaltę dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo.
Anksčiau vykstant tyrimui istorikas nesutiko atsakyti į teismo klausimą, ar pripažįsta savo kaltę.
Teisme jis beveik valandą pasakojo apie savo pomėgį dalyvauti renginiuose, kuriuose atkuriami kariniai istoriniai įvykiai, apie savo mokslinius darbus, darbo patirtį Sorbonos universitete ir gautą Prancūzijos Garbės legiono ordiną. Savo emocingame monologe kartais mokslininkas „persijungdavo“ į prancūzų kalbą.
„Noriu, kad žmonės žinotų, jog aš nesu beprotis, laikantis save Napoleonu, o esu žmogus, atidavęs savo gyvenimą karinių istorinių įvykių rekonstrukcijoms Rusijoje, (...) 110 mokslinių darbų, 17 monografijų autorius, žmogus, kurį apdovanojo Prancūzijos prezidentas“, – sakė O. Sokolovas teisme.
Istorikas pasipiktino, kai kaltintojai ir teismas paprašė jį kalbėti „arčiau kaltinimo esmės“.
Remiantis tyrėjų surinkta medžiaga, pernai naktį iš lapkričio 7-osios į 8-ąją 63 metų O. Sokolovas per abipusio pavydo išprovokuotą buitinį konfliktą paėmė bute neteisėtai laikytą nupjautavamzdį šautuvą ir vieną kartą iš arti šovė į galvą 24 metų aspirantūros studentei Anastasijai Ješčenko, o tada pradėjo ją smaugti. Vėliau O. Sokolovas merginą pribaigė trimis šūviais į galvą.
Po paros O. Sokolovas nusprendė atsikratyti A. Ješčenko kūno, supjaustė jį dalimis ir išmetė į Moikos upę.
Anksčiau O. Sokolovas teismui sakė, kad įvykdyti nusikaltimą jį paskatino jo mokslinis oponentas „Ponasenkovas ir jo nusikalstama grupė“, dvejus metus jam darę „psichiką traumuojantį poveikį“. Ekspertai pripažino O. Sokolovą pakaltinamu.
