Daugiau nei tuziną kartų išaugęs migrantų skaičius iš Baltarusijos ir išaugusi politinė įtampa tarp Lietuvos ir Baltarusijos atsispindi ir užsienio žiniasklaidoje. Kol nėra kažkokių didesnio masto įvykių Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos ir kitų šalių žiniasklaidos priemonės akcentuoja Minsko diktatoriaus siekį destabilizuoti padėtį kaimyninėje Lietuvoje, taip keršijant už opozicijos palaikymą protesto akcijų metu.
Vokietijos žiniasklaida: Minskas taiko hibridinio karo metodus
„Baltarusiją valdantis Aleksandras Lukašenka įgyvendina savo grasinimą siųsdamas migrantus per sieną į Europos Sąjungą. Lietuvoje dėl to buvo paskelbta nepaprastoji padėtis“, – rašoma vokiečių „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Vokiečių leidinyje skelbiama, kad Lietuvoje kasdien yra sulaikoma daugiau nei šimtas migrantų, neteisėtai patenkančių per pasienio miškus iš Baltarusijos.
Lietuvos valdžia tai mato kaip Lukašenkos režimo hibridinio karo prieš Europos Sąjungą pavyzdį, skelbiama leidinyje. „Šiais metais diktatorius viešai grasino, kad anksčiau Baltarusija stabdė pasienyje „narkotikus ir migrantus“, tačiau tai netrukus pasikeis.
Vokiečių naujienų portalas taip pat skelbia, kad migrantai Lietuvoje yra apgyvendiname skubiai palapinių miestelyje šalia Pabradės, planuojama statyti dar vieną. „Lietuvos valdžia taip pat nori mobilizuoti kariuomenę ir net šaulių sąjungos narius, kad sukontroliuotų situaciją“, – pažymima leidinyje.
„Liberalas sostinės Vilniaus meras Remigijus Šimašius skeptiškai vertino valdžios siūlymus. Jo teigimu, jis negalės užtikrinti migrantams komfortabilios gyvenamosios vietos. Svarstoma rinktis mokyklų patalpas, o ne viešbučius. Jis pasiūlė „kalbėti atvirai ir leisti tarptautinei bendruomenei bei patiems potencialiems migrantams suprasti, kad mes nesame šalis, kuri laikys vartus atvertus ir kur jie gyvens be rūpesčių ir gerai“, – rašoma „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
„Mums reikia arba tvoros, arba gyvos užkardos, ar dar kažko, kad apribotume jų skaitlingumą. Šiandien mes turime šimtus migrantų, jie gali tapti dešimtimis tūkstančių, jeigu neišspręsime problemos iš esmės“, – cituojamas Vilniaus meras.
Migrantai, kaip kovos su Lietuva įrankis
„Aliaksandras Lukašenka žvangina pasieniu“ – rašoma Rusijos leidinyje „Kommersant“, turint omenyje, kad Baltarusijos diktatorius naudojasi migrantais kaip karo priemone. Laikraštyje pažymima, kad Lietuvą užplūdęs migrantų srautas neramina ne tik Vilnių, bet ir Briuselį.
Rusijos leidinys pažymi, kad skrydžių skaičius iš Artimųjų Rytų šiais metais išaugo keleriopai: „Tiesioginis „Iraqi Airways“ skrydis iš Bagdado į Minską organizuojamas dukart per savaitę. Jis buvo ir 2020-aisiais, tačiau tuomet skraidė rečiau – sykį per savaitę. Nauja tvarka įsigaliojo tik 2021 metų gegužę. Nuo to meto atsirado daugiau ne tik „Iraqi Airways“ skrydžių, tačiau prisidėjo ir „Fly Baghdad“ reisas (dukart per savaitę). Maža to, „FlightRadar24“ duomenimis, vien liepos 4-ąją Minsko oro uoste nusileido devyni lėktuvai iš Turkijos (Stambulo, Izmiro ir Antalijos), o taip pat po vieną orlaivį iš Egipto bei JAE“.
Leidinio kalbinta visuomeninės organizacijos Minske, užsiimančios migrantų teisių užtikrinimu, teisininkė Alena Čechovič pripažino, kad taip staiga išaugęs srautas yra sunkiai paaiškinamas. „Deja, mes neturime patikimų duomenų apie tai, kokiu būdu yra organizuojami migrantų srautai tranzitu per Baltarusiją į ES, – „Kommersant“ pasakojo ji. – Baltarusijos sienos apsaugos komitetas aiškina tai sezoniniu migrantų skaičiaus augimu ir nemato skirtumų su ankstesniais metais. Iš dalies galime sutikti su tokiu teiginiu, nes šiltu metų laiku migrantų srautai auga, ir ne tik Baltarusijoje. Tačiau tuo pat metu yra gana akivaizdu, kad toks precedento neturintis augimas susijęs ne tik su šiuo faktoriumi“.
Minsko politiką palaikantis baltarusių politologas Aleksejus Dzermantas aiškino, kad „tie žmonės atvyksta pas mus ir toliau daro tai, ką laiko reikalinga, mes nesekame kiekvieno atvykstančio“. „Jeigu jie susirenka kažkokiomis grupėmis ir eina į Lietuvos sienos pusę, kodėl mes turime jiems kažkokias stovyklas statyti, eikvoti lėšas? Jeigu anksčiau turėjome įsipareigojimus stabdyti migracinius srautus, tai dabar mes jais nesame susieti. Mūsų užduotis – palaikyti saugumą šalies viduje. Tie žmonės saugumo problemų nekelia“, – cituojamas A. Dzermantas.
„Kommersant“ taip pat pažymima, kad 2015-2016 metais panašią taktiką – spausti Europos Sąjungą per pabėgėlių iš Artimųjų Rytų srautus – naudojo kitos šalies vadovas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Tačiau baltarusių analitiko Pavlo Macukevičiaus teigimu, lyginti šių įvykių mastus negalima. „Migraciniai srautai per Baltarusiją į Europą yra nepalyginami turkiškiems. A. Lukašenka tokiu būdu negali atkeršyti Europos Sąjungai, tačiau gali nubausti Lietuvą“, – aiškino jis.
„Lietuva išpūtė istoriją ir siekia konflikto su Minsku“
Kitas Rusijos leidinys, „Moskovskij komsomolec“ rašo, kad „Lietuva maldauja pagalbos po migrantų iš Baltarusijos antplūdžio“. „ES padėjo: atsiuntė 6 karininkus ir 10 estų pasieniečių“, – rašoma straipsnio paantraštėje. Straipsnyje cituojamas buvęs leidinio „Litovskij Kurjer“ vyr. redaktorius Anatolijus Ivanovas, kuris aiškina, kad „valdžia nesugeba išspręsti situacijos ir yra priversta kreiptis pagalbos į savivaldą“. Politologu pristatytas veikėjas tikina, kad „žmonės regionuose baiminasi Paryžiaus, Miuncheno ir Berlyno istorijų pasikartojimo“, kurios „neabejotinai nutiks“.
Jis taip pat pasakojo ir apie „6 karininkus ir 10 policininkų iš Estijos“, atvykusius padėti Lietuvai.
Kito propagandinio leidinio „Baltnews“ žurnalistas Antonas Starikovas Rusijos leidiniui MK tvirtino, kad „reikalas yra išpūstas, o Lietuva naudojasi tuo, kad įgeltų Minskui“. „Esmė tame, kad dalis Baltijos šalių visuomenės, įskaitant ir Lietuvą, pasižymi kolosaliai gilia migrantofobija. Dabar situacijos lygis politine prasme primena Europos migracijos krizę, kuomet į ES plūdo pabėgėliai. Dar tuomet buvo sugalvota kvotų sistema, kuri turėjo nustatyti, kas ir kiek gali priimti migrantų. Baltijos šalių elgesys tame kontekste buvo absoliučiai neadekvatus“, – aiškino jis.
A. Starikovas aiškino, kad problemos šaknys slypi „rytų europietiškame etniniame nacionalizme“, kuris būdingas lietuviams, estams ir latviams. „Jie baiminasi etninės sudėties išskaidymo pasikartojimo – taip jie įvardija sovietinę praktiką. Baiminasi bet kokio svetimo elemento, baiminasi atvykėlių ir labai dreba dėl savo nacionalinių kalbų, gyvensenos, odos spalvos ir išorinės išvaizdos. Todėl kiek sustiprėję migraciniai srautai Lietuvoje yra vertinami su tokia politine isterija, – aiškina jis ir čia pat „pasiūlo būdą, kaip tai galima išspręsti“. – Beje problemą išspręsti galima paprasčiausiai kreipiantis į Baltarusiją su siūlymu koordinuoti veiksmus toje atkarpoje. Tai, kas konstruktyviai derinant būtų išspręsta akimirksniu, tapo konflikto tašku. Lietuvai reikia naujo pagrindo, kad apkaltintų Minską, o Baltarusijos pusė tyli“.
