Politinė Kremliaus nomenklatūra vis labiau grimzta į totalią savidestrukciją ir priešų viduje paieškas. Suprasdami, kad nemaža dalis visuomenės niekaip nenori būti siejama su kruvinu kartu Ukrainoje, jie dabar ieško būdų, kaip „priversti mylėti tėvynę“.
Pernai žymus rusų režisierius, prokremliškas propagandininkas Nikita Michalkovas pasiūlė rusams, kurie pasisako už Vakarų sankcijas valstybei, atimti pilietybę. Tuomet šis siūlymas sulaukė pritarimo ir Kremliuje, o D. Peskovas pareiškė, kad „rimto žmogaus, rimtas siūlymas, kurį reikia apsvarstyti“.
Po karo Ukrainoje pradžios dalis rusų elito paliko šalį, dalis viešai pasmerkė agresiją. Režimą palaikantys ir jam tarnaujantys asmenys nuolat karingai ragina vienokiu ar kitokiu būdu dorotis su „nelojaliais Kremliaus politikai“ asmenimis.
„Yra ir tų, kurie elgiasi niekšiškai, išdavikiškai. Jie daro pareiškimus, pateikia tai kaip savo asmeninę nuomonę, kaip kovą už taiką, o iš tiesų tai tėra surežisuota vienos iš NATO šalių scena, kurios aktoriai po išpildyto vaidmens gauna „Gosdepo sausainukų“… Deja, tokiems „Rusijos Federacijos piliečiams“ nėra pilietybės atėmimo procedūros ir draudimo atvykti į mūsų šalį. Tačiau, tikriausiai, tai būtų teisinga“, – viešai fašistavo Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.
V. Volodino įsiūtį sukėlė žinia apie Mariną Ovsianikovą, buvusią Rusijos valstybinės propagandos naujienų redaktorę, kuri pradėjo dirbti vokiečių „Die Welt“.
Pilietybės atėmimas – sovietinė tradicija
Draudimas atimti pilietybę rusiškoje konstitucijoje atsirado po SSRS griūties. Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu ši priemonė buvo naudojama kaip politinių represijų būdas „politiškai nepatikimiems“ sudrausminti. Dar 1922-aisiais iš šalies buvo ištremti 160 opozicinių inteligentijos atstovų, o vėliau ir kitos garsios pavardės – Solženicynas, Rostropovičius, Vojnovičius, Liubimovas ir kiti. Visus juos SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ištrėmė „dėl veiksmų, kurie diskredituoja sovietų piliečio vardą“.
Sovietinę politinių represijų patirtį sėkmingai naudojo ir nacistinė Vokietija, kurioje vos per 12 metų buvo atimta daugiau nei 39 tūkst. pilietybių.
