Kazachstanas paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) atsiųsti pajėgų, kai šalyje įsiplieskę taikūs protestai dėl degalų pabranginimo peraugo į beprecedentę smurto bangą, pareikalavusią dešimčių žmonių gyvybių. Sprendimas pasiųsti tokį kontingentą buvo pirmasis per šio bloko istoriją.
Rusija neretai pateikia KSSO kaip NATO atitikmenį, bet anksčiau ši organizacija vengdavo kištis į neramumus Centrinėje Azijoje, palaikančioje istoriškai glaudžius ryšius su Maskva.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad „kolektyvinės taikos palaikymo pajėgos... pradeda ruoši krauti įrangą ir atsargas į Rusijos aerokosminių pajėgų karinės transporto aviacijos lėktuvus ir sugrįžti į nuolatines dislokavimo vietas“.
Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas teigė, kad neramumai šalyje buvo bandymas įvykdyti perversmą padedant vietos ir tarptautiniams „teroristams“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu užsiminė, kad įvykiai Kazachstane primena „spalvotąsias revoliucijas“, anot jo, paskatintas užsienio kišimosi.
K.-J. Tokayevas sakė, kad užsienio pajėgų laipsniškas išvedimas truks ne ilgiau kaip 10 dienų.
Buvo nuogąstaujama, kad Maskva gali šią misiją panaudoti kaip spaudimo priemonę savo įtakai Kazachstane padidinti.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas anksčiau perspėjo, jog „jeigu rusai atsiranda tavo namuose, juos kartais būna labai sunku išprašyti“.
Nors kazachų valdžia tvirtino, kad smurtą šalyje kurstė užsienio „teroristai“, jis prasiveržė prasidėjus taikioms demonstracijoms dėl staiga padidintos automobilinių suskystintų dujų kainos, taip pat blogėjančių gyvenimo standartų ir išsikerojusios korupcijos.
