Kremliaus planui užimti Kyjivą per tris dienas žlugus ir karinei invazijai tęsiantis jau beveik metus, rusų propagandistas vienos televizinės laidos metu prabilo, kad Rusija neva galėtų „Lenkiją parklupdyti ant kelių per valandą“.
Propagandisto teigimu, Kremlius turi tokių ginklų, kad neva „Lenkija būtų sugrąžinta į akmens amžių“.
„Lenkija galėtų būti parklupdyta ant kelių per valandą, ji būtų sugąžinta į akmens amžių. Per 20 minučių įmanoma sunaikinti 60 strateginių objektų ir tuomet Lenkijos nebėra.
<...> Ten [Lenkijoje] nebebus tiekiamas vanduo, nebus elektros energijos, karinių bazių. Viskas – ji [Lenkija] sugrįš į akmens amžių. Ir tam net nereikia dislokuoti [rusų] kariuomenės“, – absurdišką propagandą skleidė rusų atstovas.
JAV atstovė: Rusija Ukrainoje vykdo nusikaltimus
JAV viceprezidentė Kamala Harris šeštadienį apkaltino Maskvą Ukrainoje vykdant „nusikaltimus žmoniškumui“, o Rusijos pajėgas – „plačiai paplitusiais ir sistemingais“ išpuoliais prieš šalies civilius gyventojus.
Ji šiuos komentarus išsakė Miuncheno saugumo konferencijoje, likus kelioms dienoms iki vienerių metų sukakties, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius Europoje sukėlė karą.
„JAV oficialiai nustatė, jog Rusija įvykdė karo nusikaltimus žmoniškumui“, – teigė K. Harris kreipdamasi į susitikime dalyvaujančius pasaulio lyderius.
Tai yra pirmas kartas, kai Vašingtonas oficialiai pripažino Maskvos veiksmus Ukrainoje kaip nusikaltimus žmoniškumui.
„Jų veiksmai yra išpuolis prieš mūsų bendras vertybes ir mūsų bendrą žmoniškumą. Rusijos pajėgos vykdo plataus masto ir sistemingą išpuolį prieš civilius gyventojus“, – pridūrė JAV viceprezidentė.
Ji išvardino daugybę nusikaltimų, kuriuos, pasak jos, Ukrainoje įvykdė Maskvos pajėgos, įskaitant žmogžudystes, prievartavimus ir kankinimus.
„Visiems, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus, ir jų vadovams, kurie prisidėjo prie šių nusikaltimų, sakau, kad jūs turėsite atsakyti...Teisingumas turi būti įvykdytas“, – teigė ji.
Penktadienį prasidėjusioje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvauja virtinė pasaulio lyderių, įskaitant Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, JAV viceprezidentę Kamalą Harris ir Kinijos diplomatijos vadovą Wang Yi.
K. Harris taip pat džiaugėsi Ukrainos sėkme priešinantis Rusijos invazijai.
„Kyjivas tebestovi, Rusija susilpnėjo, o transatlantinis aljansas yra stipresnis nei bet kada anksčiau ir, svarbiausia, Ukrainos žmonių dvasia išlieka“, – sakė K. Harris.
„Privalome didinti savo paramą Ukrainai“
Šeštadienį, antrąją konferencijos dieną, skambėjo raginimai suteikti daugiau karinės paramos Ukrainai.
Vakarų sąjungininkai, daugiausiai Jungtinės Valstijos, Kyjivui nusiuntė ginkluotės už milijardus dolerių – pradedant artileriją ir baigiant oro gynybos sistemomis, bet Ukraina tvirtina, jog norint pradėti sėkmingą kontrpuolimą jai reikia didesnės paramos.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas palaiko Kyjivo raginimus, teigdamas, kad „privalome palaikyti ir didinti savo paramą Ukrainai“.
„[Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas neplanuoja taikos. Jis planuoja dar didesnį karą“, – teigė J. Stoltenbergas.
„Didžiausia rizika yra ta, kad laimės V. Putinas. Jei V. Putinas laimės Ukrainoje, jam ir kitiems autoritariniams lyderiams bus perduota žinia, kad jie gali naudoti jėgą, kad pasiektų tai, ko nori“, – sakė jis.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino sustiprinti karinę paramą tokiose srityse amunicijos tiekimas.
„Turime padvigubinti savo pastangas ir tęsti masinę paramą, kuri yra būtina, kad šie imperialistiniai V. Putino planai visiškai žlugtų“, – teigė ji konferencijos metu.
Penktadienį nuotoliniu būdu atidarydamas konferenciją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskatino Vakarus paspartinti savo paramą, o Europos šalys pažadėjo ją sustiprinti.
Nepaisant šių raginimų suteikti didesnę paramą, sąjungininkai nesiryžta suteikti Kyjivui visko, ko jis prašo.
Nors praėjusį mėnesį, po kelias savaites trukusios nežinios, priimtas Berlyno sprendimas leisti siųsti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ suteikė Kijevui šiek tiek vilties dėl galimo ginklų tiekimo ateityje.
Vis dėlto Vokietija, kuri pati pažadėjo pristatyti 14 tankų „Leopard“ iš karinių atsargų, dabar stengiasi įtikinti sąjungininkes įsipareigoti duoti savo tankų Ukrainai.
Po šią savaitę Briuselyje vykusio Ukrainos rėmėjų susitikimo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigė, kad sąjungininkams kol kas pavyko surinkti tik „pusę bataliono“ naujesnių tankų „Leopard 2“.
Penktadienį B. Pistorius sakė, kad Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėsis su kolegomis iš Lenkijos, kuri taip pat pažadėjo skirti tankų Ukrainai, apie šaudmenų ir atsarginių dalių tiekimą tankams „Leopard“.