Kalbama apie tokius turtinius santykius kaip „nekilnojamas ir kilnojamas turtas, piniginės lėšos, indėliai bankuose, vertybiniai popieriai, korporatyvinė teisė, kitas turtas (aktyvai), kurie tiesiogiai ar per tarpininkus priklauso užsienio valstybėms ar asmenims, nurodytiems šios dalies pirmojoje pastraipoje“.
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, priklauso Rusijoje paskelbtam „nedraugiškų valstybių sąrašui“.
Šiandien Ukrainos Rada paskelbė apie valstybės-agresoriaus Rusijos turto Ukrainoje nacionalizavimą, siekiant padengti sukelto karo nuostolius.
Briuselis: ES yra įšaldžiusi beveik 30 mlrd. eurų vertės Rusijos ir Baltarusijos aktyvų
Europos Sąjunga iki šiol įšaldė beveik 30 mlrd. eurų vertės aktyvų, priklausančių Rusijos ir Baltarusijos fiziniams bei juridiniams subjektams taikant sankcijas, įvestas Maskvai dėl karo prieš Ukrainą, penktadienį pranešė Europos Komisija.
Bendrija areštavo 29,5 mlrd. eurų vertės aktyvų, „įskaitant laivus, sraigtasparnius, nekilnojamąjį turtą ir meno kūrinius“. Be to, buvo užblokuota sandorių, kurių bendra vertė – 196 mlrd. eurų, sakoma Europos Komisijos pranešime.
Ši 27 nares turinčios ES statistika nėra visiškai išsami – pagrįsta duomenimis, gautais tik iš maždaug pusės Bendrijos šalių. Šie duomenys buvo pateikti darbo grupės „Įšaldyti ir areštuoti“ (Freeze and Seize), kuriai pavesta koordinuoti veiksmus su Didžiojo septyneto (G-7) šalimis, įskaitant Jungtines Valstijas.
Šie asmenų ir bendrovių juodieji sąrašai yra dalis plataus masto sankcijų, kurias ES, JAV ir G-7 šalys įvedė dėl vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą. Dalis pajėgų įsiveržė iš Baltarusijos teritorijos.
Baudžiamosios priemonės jau kelis kartus buvo plečiamos, o penktadienį ES patvirtino penktąjį sankcijų paketą. Jis, be kita ko, numato draudimą importuoti rusiškas anglis, taip pat didesnius finansinius ir prekybos ribojimus.
Briuselis ir Vašingtonas pažadėjo aktyviai ieškoti ir areštuoti turtą, priklausantį į juoduosius sąrašus įtrauktiems asmenims, kurie, kaip manoma, gauna naudos iš Kremliaus ir prisideda prie jo karinės kampanijos.
Į šiuos sąrašus įtraukti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir – nuo šios savaitės – dvi jo suaugusios dukterys. Sankcijos taikomos ir oligarchams, įtakingiems verslininkams ir politikams, įskaitant Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, taip pat jų giminaičiams.
Daug dėmesio pastaruoju metu pritraukė oligarchų superjachtų areštai. Kelios iš jų buvo konfiskuotos ES teritorijoje, o kitos spėjo palikti vandenis, kur turi jurisdikciją G-7 valstybės.
Prabangūs nekilnojamojo turto objektai prašmatniuose ES ir Britanijos kampeliuose taip pat pateko į taikiklį.
Daugeliu atvejų pareigūnams nelengva nustatyti, kam nuosavybė priklauso iš tikrųjų, atsižvelgiant į turtuolių naudojamą fiskalinę priedangą, tokią kaip, fiktyvios bendrovės, patikos fondai ir įgaliotiniai.
Dėl šios priežasties ES ir JAV įsteigė specialiąsias darbo grupes informacijai rinkti ir koordinuoti.
Europos Komisija pranešė, kad vėliau penktadienį įvyks bendras ES ir JAV darbo grupių posėdis, kuriame dalyvaus ir Ukrainos pareigūnai.
Kitas ES darbo grupės posėdis įvyks po dviejų savaičių.
„Atsižvelgiant į Rusijos kariuomenės įvykdytus žiaurumus, kaip niekada svarbu stiprinti mūsų bendradarbiavimą ES ir su tarptautiniais partneriais, įskaitant JAV ir Ukrainą, taip pat aktyviau stengtis sustabdyti Kremliaus karo mašinos finansavimą“, – pareiškime nurodė teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas.
Tuo metu už finansines paslaugas bloke atsakinga EK narė Mairead McGuinness pabrėžė, jog sankcijos yra „gyvybiškai svarbios siekiant sukelti ekonominį skausmą V. Putino režimui ir prie karo prisidėjusiems asmenims“. Tokių priemonių įgyvendinimą eurokomisarė pavadino „būtinu“.
