„Sankcijų atšaukimas mums nėra naudingas, nes kai mums buvo įvesta daug apribojimų bendrauti su kitomis šalimis, buvome priversti prisiminti, kad galime veikti savarankiškai. Nenorime to pamiršti. Kai D. Trumpas nustos remti Ukrainą ir jos darbdavius Europoje, tai bus naudinga ir JAV, ir Rusijai“, – aiškino A. Vasermanas.
JAV ir Europos žiniasklaidoje skelbiama, kad Jungtinės Valstijos nagrinėja galimybę panaikinti sankcijas Rusijai. Pranešta, kad Baltieji rūmai paprašė Valstybės departamento ir Finansų ministerijos parengti apribojimų sušvelninimo variantus. Tačiau kol kas jokios konkrečios apribojimų panaikinimo sąlygos nebuvo įvardytos. Taip pat nežinoma, ko JAV gali reikalauti mainais. Pats D. Trumpas patvirtino, kad svarstoma idėja ateityje panaikinti sankcijas Rusijai. Tačiau tuomet jis pridūrė, kad toks klausimas dabar nėra įtrauktas į darbotvarkę.
Ekspertai: Rusijai gresia bankrotų banga
Tuo metu Rusijos ekonomistai su tokia nuomone nesutinka ir įžvelgia Rusijos ekonomikos perkaitimo požymių, dėl kurių gresia rimtos ekonominės problemos.
Rusijos ekonomika „netrukus susidurs su didelio masto bendrovių bankrotų šuoliu“, skelbiama šalies valdžiai artimo analitinio centro CMAPK, kuriam vadovauja dabartinio gynybos ministro Andrejaus Belousovo brolis, ataskaitoje.
Anot centro ekspertų, link finansinės bedugnės krašto Rusijos verslą stumia staigus paskolų palūkanų šuolis, sekęs iš paskos Centrinio banko sprendimui didinti bazinę normą iki rekordinių per pastaruosius 20 metų 21 proc.
Daugiau nei pusė rusų teigė, kad karas turėjo neigiamos įtakos jų gyvenimui
Prieš trejus metus Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje pablogino 54 proc. rusų gyvenimą, rodo invazijos metinių proga „Chroniki“ atliktos apklausos rezultatai. Tik 9 % piliečių teigė, kad vadinamoji „specialioji operacija“ (SVO) turėjo teigiamos įtakos jų kasdieniam gyvenimui, o 32 % nepastebėjo jokių pokyčių. Be kita ko, 36 proc. respondentų skundėsi pablogėjusia finansine padėtimi. Palyginti su praėjusių metų rugsėju, tokių rusų dalis padidėjo 9 procentiniais punktais. Be to, 40 proc. respondentų teigė, kad pradėjo dirbti daugiau nei prieš karo veiksmus, ir tik 6 proc. pajuto darbo krūvio sumažėjimą.
Per dvejus metus nuoseklių karo šalininkų skaičius sumažėjo nuo 23 proc. iki 18 proc. Prie jų priskiriami ir tie, kurie vienu metu palaiko invaziją į Ukrainą, nepritaria kariuomenės išvedimui ir taikos derybų pradėjimui nepasiekus užsibrėžtų tikslų, taip pat mano, kad biudžeto deficito sąlygomis vyriausybės prioritetas turėtų būti kariuomenė, o ne socialinė sritis. Taikos šalininkų dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 20 proc. iki 21 proc. Jais laikomi žmonės, kurie nepritaria visiems trims išvardytiems punktams. Tarp rusų, manančių, kad karas neigiamai veikia jų gyvenimą, parama karui yra 22 proc. mažesnė nei visų respondentų vidurkis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
tuoj rusija žlugs ir gyvensite kaip rojuje
tik palaukite kokius šimtą metų
