Kremlius trūks plyš siekia įrodyti Vakarams, kad baimės dėl galimos „nekontroliuojamos eskalacijos“ yra realios. Jeigu anksčiau buvo daugiausiai remiamasi Kremliaus parankinių viešų pareiškimų galia, tai po Vakarų sprendimo suteikti Ukrainai ginkluotę, galinčią pasiekti Rusijos teritoriją ir leidimo smogti į ją, pereita į oficialų lygį.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė – „nurodžius vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui Vladimirui Putinui“ – pasirengimą surengti nestrateginių branduolinių pajėgų pratybas.
Apie vykstančias pratybas tą pačią dieną paskelbė ir Rusijos užsienio reikalų ministerija, V. Putino patarėjas Dmitrijus Peskovas. Pagrindinė propagandos žinia yra, kad branduolinės pratybos yra tariamas atsakas į „pavojingą britų URM retoriką“, „provokacinius pavienių Vakarų asmenų pareiškimus“, „eilės NATO šalių priimtus, staigiai situaciją destabilizuojančių veiksmus, kurie sukuria papildomas grėsmes Rusijai“.
Tuo pat metu Rusijos URM išplatino pranešimą, tariamai nesisiejantį su branduolinio ginklo pratybomis, kuriame pareiškė, kad Rusija laikys Ukrainai tiekiamus naikintuvus „F-16“ galinčiais nešti branduolinį ginklą.
Maža to, Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pasisakė ir apie apie galimybę keisti branduolinę doktriną: „JAV ir NATO iššūkiai Maskvai kelia klausimą dėl būtinybės suderinti pagrindinius dokumentus su poreikiais“. Taip antrindamas V. Putino ankstesniems pareiškimams, kad Rusijos karinė doktrina dėl branduolinio ginklo panaudojimo gali būti keičiama.
Dėl visų šių pareiškimų dabartinės pratybos yra pirmosios nuo 2022 m. vasario mėn., kurias galima laikyti oficialiu pažadu „nubausti“ Vakarus už paramą Ukrainai. Tuomet V. Putinas, kaip ir 2014-ųjų Krymo eskalacijos metu, paskelbė apie įvestą padidintą parengtį branduolinėse pajėgose.
Tikėtinas tikslas – atnaujinti „išblukusias raudonąsias linijas“, t. y. grasinimus eskaluoti konfrontaciją su Vakarais, jei šie, anot Rusijos atstovų, „persistengs“ tiekdami ginklus Kyjivui.
Branduolinio ginklo pratybos – reguliarios
Nestrateginės paskirties branduolinio ginklo parengimas yra techniškai sudėtinga procedūra, todėl jo panaudojimo pratybos nėra retenybė.
Vadovybei priėmus tokį sprendimą yra reikalingas sklandus daugelio karininkų ir jų pavaldinių darbas siekiant parengti „specialiąją amuniciją“, juos įmontuoti į nešiotoją (lėktuvą, povandeninį laivą ar raketą) ir parengtį jį panaudojimui.
Šios procedūros Rusijoje ir iki karo Ukrainoje buvo reguliariai vykdomos įvairiuose Rusijos kariuomenės daliniuose. Šiose pratybose dalyvauja raketų brigados tik iš Pietų karinės apygardos.
Rusijos kariuomenė taip pat periodiškai atlikdavo bandomuosius raketų paleidimus Komijos respublikos teritorijoje esančiame poligone.
Kuo skiriasi šios pratybos nuo įprastų?Šių metų Rusijos branduolinių pajėgų pratybos nuo ankstesnių skiriasi tik jas palydinčia informacine ataka, nukreipta į Vakarų ryžtą suteikti pagalbą Ukrainai. Rusijos valdžia tiesiogiai susiejo būtinybę surengti pratybas su Vakarų pagalbos teikimu Ukrainai, rašoma „Meduza“.
Dar gegužės mėnesį Vakarų šalys viena po kitos leido Ukrainai naudoti vakarietišką ginkluotę Rusijos teritorijoje. Šio draudimo buvo laikomasi nuo pat 2022-ųjų Rusijos karinės agresijos pradžios, baiminantis tolimesnės eskalacijos iš Rusijos pusės.
Tačiau ilgainiui Vakarų politikai, kariuomenės vadovybė ir žvalgyba priėjo nuomonės, kad leidimas Rusijai nevaržomai veikti Ukrainoje (konkrečiai šiuo atveju – nebaudžiamas apšaudymas iš Rusijos teritorijos) kelia grėsmę šalių saugumui.
Nuo 2022-ųjų „raudonosios linijos“ buvo braižomos ir perbraižomos daug kartų – tiek pačios Rusijos, tiek ir Vakarų politikų galvose. Rusija nuo pat pradžių bandė įvesti teroro ir galios rodymo politiką, kai 2022-ųjų vasarį, tą pačią dieną, kai buvo pradėtas Ukrainos puolimas, paskelbė apie „padidintą branduolinių pajėgų parengtį“, siekiant atgrasyti Ukrainą palaikančius Vakarus nuo galimo įsikišimo.
Visi prisimena dabar jau anekdotu tapusią pirmąją Vokietijos karinę pagalbą – šalmus Ukrainos kariams. Tuomet sekė kelerius metus stumdomos „raudonosios linijos“: Ukrainai atlaikius pirmąjį Rusijos puolimą Vakarų šalys suskubo tiekti visą turimą ginkluotę, nuo automatų iki oro gynybos sistemų, šarvuočių, tankų ir net naikintuvų.
Rusija, įskaitant ir V. Putiną, tuo metu ne sykį bandė grasinti, kad gali panaudoti prieš Ukrainą (ar net Vakarų šalis) panaudoti taktinį branduolinį ginklą.
Šiuo metu iš esmės vienintelė išlikusi „raudonoji linija“ Vakaruose yra praėjusios savaitės J. Bideno pareiškimas, kad JAV neleidžia Ukrainai smogti tolimojo nuotolio raketomis „Maskvai ir Kremliui“.
Kodėl Rusijos „raudonosios linijos“ neveikia?
Matyt, drąsesnius Vakarų veiksmus lėmė tai, kad Kremlius niekaip negalėjo patvirtinti savo pasiryžimo „eskaluoti“ po kiekvieno naujo ginkluotės pristatymo. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šių metų kovo mėn. netgi pareiškė, kad jokių „raudonų linijų“ Ukrainai paremti nėra ir neturėtų būti.
Kita versija – Vakarai suprato, kad karas Ukrainoje yra žūtbūtinė kova už išlikimą, o Rusija pernelyg „užsižaidė“ su grasinimais patiems Vakarams ir šie tuos grasinimus pradėjo vertinti rimtai. Jeigu Rusija iš tiesų nusiteikusi pakeisti nusistovėjusią pasaulėtvarką, iš esmės sunaikinant Vakarus, tai Vakarų šalys į tai atsako taip, lyg būtų užspeistos į kampą.
„Meduza“ cituojamas Kremliui artimas politikos analitikas Sergejus Karaganovas suformulavo strategiją, kaip kovoti su nuolat „plonėjančiomis raudonosiomis linijomis“. Jo nuomone, jei Rusijos grasinimais netikima („Vakarai prarado baimę“), tuomet šiuos grasinimus, t. y. ribotą branduolinį smūgį, reikia įvykdyti. Valdžios institucijos šią idėją tariamai atmetė, tačiau klausimas dėl „raudonųjų linijų“ stiprumo ar silpnumo išliko.
Kremlius ne kartą pareiškė, kad visos branduolinio ginklo panaudojimo sąlygos yra griežtai aprašytos doktrinoje. Dabar valdžia pratybų ataskaitomis parodė, kad smūgius Rusijos teritorijoje ji gali laikyti vienu iš doktrinoje aprašytų atsakomojo branduolinio smūgio pagrindų. Maža to, pradėta kalbėti ir apie pačios doktrinos keitimą.
Pasak JT Nusiginklavimo studijų instituto vyresniojo tyrėjo Pavelo Podvigo, pranešimas apie „nestrateginių pajėgų“ pratybas yra tiesiog vėl išgąsdinti Vakarus skirtas signalas. Tačiau Kremliaus pozicija čia silpna: net jo sąjungininkė Kinija kategoriškai nepritaria tokiems grasinimams.
Vis dėlto šį kartą Maskvos grasinimai gali paveikti Vakarus: dauguma JAV ir ES šalių politikų tebėra neįtikinti, kad Vakarų ginklų smūgiai Rusijai nesukels tikros „nekontroliuojamos eskalacijos“. Jei šis draudimas liks galioti, pagalba Ukrainai bus daug mažiau veiksminga. Tuo labiau, kad bent jau dalyje Europos šalių, tokiose kaip Prancūzija, Belgija ar Vokietija, jau netrukus į valdžią gali ateiti jėgos, kurios pasisako už karinės pagalbos Ukrainai mažinimą.
