Jeigu kitose šalyse perteklinis mirtingumas yra nesunkiai paaiškinamas COVID-19 pandemijos poveikiu, tai Rusijoje oficialiai nuo koronaviruso mirė tik nedidelė dalis visų „perteklinių“. Dėl ko staiga pradėjo masiškai mirti rusai, jeigu ne dėl su koronavirusu susijusių komplikacijų – Kremliaus politikos atstovai nesiteikia paaiškinti.
Atvirkščiai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuolat tvirtina, kad Rusija puikiai, ypač lyginant su Vakarų šalimis, susitvarkė su koronaviruso pandemija. Tačiau milžiniškas perteklinis mirtingumas, ekspertų teigimu, kaip tik ir rodo tai, kaip šalis susitvarko ne tik su tiesiogine prasme, bet ir su šalutinėmis pandemijos pasekmėmis.
Jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie NYT publikaciją, kurioje Rusija priskiriama prie vienų iš labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusių šalių pagal perteklinį mirtingumą, puolė aiškinti, kad nesupranta, kokiais kriterijais amerikiečiai vadovavosi.
Vokietijoje dirbančio rusų kilmės mokslininko Dmitrijaus Kobako skaičiavimais, Rusijos 2020-ųjų oficialus mirčių nuo koronaviruso skaičius nuo statistinio mirčių perviršio skiriasi 6,5 karto. Tai yra didžiausias rodiklis iš visų jo tirtų valstybių.
Mirtingumas augo trečdaliu
Vien oficialiais kovo mėnesio duomenimis šalyje mirė 191320 žmogus, skelbia „Interfaks“, remiantis „Rosstat“.
Lyginant su vasariu mirtingumas išaugo 18648 žmonėms, arba net 10,7 proc. Metinis mirtingumo augimas sudaro net 25,3 proc. Sausį mirtingumas augo 33 proc., lyginant su ankstesnių metų vidurkiu, o praėjusių metų gruodį, kuomet buvo pasiektas koronaviruso protrūkio pikas, – net 63 proc.
Pirmojo ketvirčio duomenimis, Rusijoje mirė 583,7 tūkst. žmonių – 123,7 tūkst. (26,9 proc.) daugiau negu praėjusiais metais. Tokio didžiulio perteklinių mirčių skaičiaus paaiškinti statistiniais nuokrypiais neįmanoma. Didžioji dalis šių mirčių tenka COVID-19 infekcijai, tiesa, neatsispindinčiai oficialioje statistikoje dėl Kremliaus deklaruojamos „puikios kovos su koronavirusu“.
Mirtingumo augimo greičiai, kurie stebimi pastaruosius mėnesius neturi precedento ne tik šiuolaikinės Rusijos istorijoje, tačiau ir SSRS iki pat 1947-ųjų. Tačiau tuomet ši valstybė išgyveno siaubingą badą dėl sausros, JAV nutrauktos lendlizo pagalbos ir grūdų atsargų konfiskacijos iš gyventojų ruošiantis naujam karui.
Tuomet mirusiųjų skaičius šalyje šoktelėjo 37,2 proc., skelbiama „Otkrytaja media“. Maža to, dviženklis mirtingumo augimas – itin retas reiškinys. Istorija rodo, kad be 2020-2021 m. pandemijos ir 1947 metų daugiau nei 10 proc. mirtingumas Rusijoje augo 1993-iaisiais, kuomet dėl žlugusios ekonomikos mirtingumas išaugo 17,8 proc.
Skaičiuojant gimstamumo ir mirtingumo santykį, Rusija pernai neteko 688,7 tūkst. žmonių. Gyventojų skaičius pasiekė 2014-ųjų rodiklį – 146,24 mln. Tai gali būti paaiškinta tuo, kad didžiąją metų dalį dėl pandemijos buvo uždarytos valstybių sienos ar apribotas judėjimas, o dėl to migracija į Rusiją iš Centrinės Azijos šalių sulėtėjo, nes gimstamumo rodikliai, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo vos 0,4 proc.
