Dėl lapkričio 1-ąją prasidėjusio šauktinių registravimo I. Merviščevas pradėjo tikrinti jo kontroliuojamų teritorijų karo prievolės centrus ir jų vadovų – karinius komisarus. „Kommersant“ šaltinių teigimu, pulkininkas likus savaitei iki patikros pradžios paskambino vieno ir rajonų komisarui ir tiesiogiai pareikalavo, kad jam būtų atvežta skalbimo mašina.
I. Merviščevas paaiškino, kad minėtame rajone aptikta darbo organizavimo pažeidimų, „o jeigu ir nebus jų nustatyta, tai vis tiek bus surasta, prie ko prisikabinti“. Pareikalavęs skalbimo mašinos pulkininkas nepamiršo pridurti, kad jos vertė turėtų būti ne mažiau negu 70 tūkst. rublių (apie 1,1 tūkst. eurų).
Ramenkų karinis komisaras apsimetė sutinkantis, tačiau pats iškart kreipėsi į Federalinę saugumo tarnybą, kurios pareigūnai perėmė tyrimą ir „nupirko“ I. Merviščevui skalbimo mašiną.
Kuomet sandoris buvo įvykdytas, o skalbimo mašina buvo perduota jos naujajam savininkui, I. Merviščevą sulaikė saugumiečiai.
Spaudžiamas nenuginčijamų įrodymų I. Merviščevas kariuomenės tyrėjams viską prisipažino ir savo kaltės neneigia.
Rusijos kariuomenės okupantai Ukrainoje liūdnai garsėja tuo, kad vagia iš civilių būstų skalbimo mašinas ir veža jas į Rusiją. Didžioji dalis Ukrainoje kariaujančių rusų yra iš skurdžiausių šalies regionų, kur ne tik buitinė technika, bet ir elementarūs sanitariniai mazgai yra retenybė.
