Ši organizacija yra regioninio bendradarbiavimo politinis forumas, turintis 10 valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. BJVT narės teises taip pat turi Europos Sąjunga.
Kovo mėnesį Rusijos narystė BJVT buvo įšaldyta dėl invazijos į Ukrainą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ši organizacija tampa „antirusiškos politikos įrankiu“ ir „vis labiau grimzta į rusofobiją ir melą“.
„Manome, kad mūsų šalies tolesnis dalyvavimas BJVT būtų netikslingas ir bevaisis“, – sakoma URM pranešime.
BJVT siekia skatinti integracinius procesus ekonominiu ir socialiniu požiūriu įvairiapusiškame regione. Šios organizacijos veiklos pagrindinės kryptys: valstybių narių demokratinių institucijų plėtros skatinimas, ekonominė ir technologinė parama, bendradarbiavimas sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, energetikos, kultūros, švietimo, turizmo, transporto, komunikacijos ir kitose srityse.
Maskva nurodė, kad organizacija planuoja gegužės 25-ąją surengti susitikimą Norvegijoje nedalyvaujant Rusijai, taip pat apkaltino BJVT „faktiškai pavogus“ Rusijos indėlį į organizacijos biudžetą.
Nors traukiasi iš Tarybos, Maskva pareiškė liksianti aktyvi veikėja Baltijos jūros regione.
„Mėginimai išstumti mūsų šalį nuo Baltijos pasmerkti žlugti“, – rašo ministerija.
Maskva antradienį atskirai pranešė, kad du Suomijos ambasados Rusijoje darbuotojai turės palikti šalį, atsakant į panašų Helsinkio žingsnį.
Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad buvo iškviestas Suomijos ambasadorius Maskvoje ir kad jam buvo pareikštas „griežtas protestas“ dėl dviejų rusų diplomatų išsiuntimo iš Suomijos šių metų balandį.
Maskva taip pat kaltino Suomiją „konfrontaciniu kursu“ Rusijos atžvilgiu, ginkluotės tiekimu Ukrainai ir „ukrainiečių nacionalistų nusikaltimų“ prieš civilius gyventojus „dangstymą“.
„Rusijos pusė priėmė sprendimą, kad dviejų Suomijos ambasados Maskvoje darbuotojų tolesnis buvimas Rusijos Federacijoje nepriimtinas“, – nurodė ministerija.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą Vakarų šalys išsiuntė dešimtis rusų diplomatų. Maskva atsakė analogiškais žingsniais.
Suomija, turinti 1 340 km sausumos sieną su Rusija, apsisprendė trečiadienį kartu su Švedija teikti stojimo į NATO paraišką. Tokiu būdu abi šalys atsisako ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
