Praėjus dvejiems metams po plataus masto invazijos, Rusija yra arti strateginio proveržio rytuose. Ukrainos pajėgos dulkėtais kaimo keliais dunda aukštyn ir žemyn žaliais „Humvee“ automobiliais. Tačiau jos neturi atsako rusų lėktuvams, kurie grėsmingai patruliuoja danguje, skelbia portalas „The Guardian“.
Trūksta taktinio lygio oro gynybos priemonių
Rusijos karo lėktuvas skrido virš Avdijivkos – Ukrainos miesto, kurį vasario mėnesį apleido Ukrainos pajėgos. Jis skrido virš naujosios rytinės fronto linijos. Tada numetė bombą netoli tos vietos, kur Novoselivkos Peršos kaime stovėjo merė Maryna Haivoronska.
„Danguje pamačiau reaktyvinį lėktuvą. Buvo 09:30 val. ryto. Bomba nukrito už 500 metrų nuo manęs. Aš pargriuvau ant žemės. Mano kojos vis dar dreba“, – sakė ji.
Ukrainos kariai nepasidavė. Per kelias dienas jie numušė 10 priešo lėktuvų „Suchoj“. Tačiau apskritai jiems trūksta taktinio lygio oro gynybos priemonių, kurios leistų persekioti Rusijos oro pajėgų eskadrilę, kai ši užima pozicijas virš okupuoto Donecko miesto.
Ukrainiečiai turi mažai artilerijos, o rusai jos turi daug. Kas kelias minutes palei Ukrainos fronto liniją pasigirsta atskriejančių „Grad“ raketų garsas: baisus griaustinis.
Bomba, nukritusi Novoselivkos Mokyklos gatvėje, suniokojo privatų dviejų aukštų namą. Stebuklingu būdu viduje buvusi šeima – Aljona Movčan ir du jos vaikai – liko gyvi.
Kaimas buvo nukentėjęs ir anksčiau
2023 m. raketa sulygino su žeme pagrindinę kaimo aikštę, sunaikindama viską, išskyrus sovietinį karo paminklą su sidabru nudažyta sužeisto kareivio skulptūra. Žuvo du žmonės, o dar vienas mirė nuo širdies smūgio.
Vietos gyventojai sako, kad sprendimai arba yra priimami per vėlai, arba nepriimami visai, nes JAV respublikonai blokuoja svarbų 61 mlrd. dolerių (daugiau nei 56 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai.
Ukrainiečiams tai turi egzistencinę reikšmę – jų namai ir bendruomenės griūva.
„Mes klūpime ant kelių ir maldaujame JAV ir Jungtinės Karalystės pagalbos“, – „The Guardian“ sakė M. Haivoronska.
Ji pridūrė: „Aš esu iš Avdijivkos. Tikėjau, kad miestas išsilaikys. Mes jį praradome, nes mūsų vaikinai neturėjo lėktuvų ar pakankamai amunicijos“.
„Ar Ukraina galėtų laimėti? Nežinau“
Kai kurie gyventojai nenori išvykti, nepaisant to, kad rusai yra vos už 10 kilometrų ir vis labiau artėja. Merė sakė, kad miestelyje liko vos 18 žmonių. Nėra elektros ir dujų, uždaryta kaimo parduotuvė, seniai uždaryta diskoteka, vaikų darželis ir chirurgija.
Kaimyniniame Želanės kaime gyvena 454 žmonės. Kaimo mokykloje dalijama humanitarinė pagalba, tuo tarpu rusai jau tris kartus bombardavo pastatą ir nuplėšė jo pietinį fasadą.
„Turiu supakuotą krepšį. Bet kur man eiti?“ – stebėjosi 63 metų Liubovė Hryhorivna.
Ji paaiškino: „Aš neturiu pinigų. Mūsų pensijos mažos. Aš myliu savo šalį ir nenoriu išvykti“.
Moteris pasidalijo, ką mano apie Vladimirą Putiną, kuris pažadėjo „išlaisvinti“ Donecko srities dalis, kurių nevaldo Rusija: „2014 m. jis pradėjo nuo Donecko. Dabar jis nori visko. Jo apetitas išaugo. Jis yra mūsų priešas. Ar Ukraina galėtų laimėti? Nežinau“.
L. Hryhorivna surinko dujinę viryklę, saulės baterijomis varomą žibintuvėlį ir pilką antklodę. Ji pasakojo, kad gyvena bute, priklausančiame jos žuvusio vyro tėvams, po to, kai raketa pataikė į jos nuosavybę ir išmušė langus.
„Norėčiau likti gyva, kad galėčiau pamatyti savo anūkus“, – sakė ji.
Iš 30 žmonių, kurie pasiėmė atsargų, vienas sakė, kad palaiko Rusiją.
„Tikiu taika“, – sakė Anatolijus Anatolijovičius ir tikino: „Rusija laimės“.
Dėl Ukrainos reikia daryti daugiau
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, sunerimęs dėl JAV Kongrese susidariusios aklavietės, sušaukė nepaprastąjį aukščiausiojo lygio susitikimą Ukrainai paremti, kurio dalyviai sutarė, kad reikia dėl Ukrainos daryti daugiau.
Tačiau ES neįvykdė savo pažado suteikti Kyjivui milijoną artilerijos sviedinių. Ginklai – tankai, oro gynybos sistemos ir tolimojo nuotolio artilerija – paprastai buvo pristatyti per vėlai ir tik po neryžtingumo ir vyriausybių atsargumo.
Tuo tarpu Ukrainos kariai paskubomis pastatė naują įtvirtintą liniją, skirtą užkirsti kelią tolesniam Rusijos puolimui. Ji driekiasi tarp Tonenkės, Orlivkos ir Berdičių kaimų. Čia įrengti grioviai ir vandens telkinys.
Visgi jie apsaugo mažiau nei dabar apleisti betoniniai bunkeriai, esantys Avdijivkos pramoninėje zonoje ir išsiplėtusioje kokso gamykloje. Jie padėjo Ukrainos koviniams daliniams dešimtmetį atsilaikyti prieš Rusiją ir jos įgaliotinius.
Ar naujoji gynyba būtų veiksminga?
„Esu optimistas“, – sakė Mykola Kovalenka, Očeretinsko karinės apygardos, kuriai priklauso Novoselivka, Želanė ir kiti kaimai į vakarus nuo Avdijivkos, viršininkas.
Jis paaiškino: „Aš tikiu mūsų ginkluotosiomis pajėgomis. Pažiūrėkite, kaip ilgai jie laikė Avdijivką. Mūsų pusės problema – ginklų trūkumas. Be oro pajėgų Rusija nebūtų galėjusi užimti miesto. Jų lėktuvai mums kelia siaubą“.
M. Kovalenka pabrėžė: „Mūsų kariai yra didvyriai. Sustabdyti Rusiją ir jos galią nėra lengva“.
To įrodymų buvo galima pamatyti netoliese. Rusų aviacinė bomba – sverianti 500 kilogramų ir vadinama FAB – buvo sugriovusi parduotuvę ir baltai dažytą namą.
Vis dar tvyrojo gaisrai, žemė po kojomis buvo šilta. Sprogimas sodą pavertė juodų kelmų dykviete. Sprogimas nuplėšė stogo čerpes, atidengdamas medinių sijų „griaučius“.
06:30 val. ryto Rusija surengė dar vieną oro ataką. Buvo sužeista gatve ėjusi 62 metų moteris. Dauguma namų Želanės centre buvo sugriauti.
Ant medžių kabo lentos, šalia suniokotas automobilis „Lada“. Tą pačią dieną Novoselivkoje bomba išmušė įspūdingą 25 metrų pločio kraterį.
Buvo ir daugiau oro atakų prieš Pokrovsko miestą ir Kurachovos miestą, kur Ukrainos pajėgos sulaikė dar vieną sutelktą Rusijos puolimą.
Valdžios institucijos nurodė privalomai evakuoti visus rajono vaikus. Liko apie 1,5 tūkst. suaugusiųjų, dauguma jų yra senyvo amžiaus – savanoriai jiems neša atsargas.
JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuras OCHA atvežė sunkvežimį su skubios medicinos pagalbos rinkiniais. Dujinių viryklių parūpino naudingi žmonės iš Avdijivkos – labdaros organizacija, kurią 2022 m. įkūrė Saša Semiletovas ir kurią finansuoja Niujorke įsikūrusi organizacija „Razom for Ukraine“.
Ukraina moka kainą už kolektyvinį Vakarų neryžtingumą
Anksčiau S. Semiletovas reguliariai pristatydavo krovinius į Avdijivką, savo namus. Nuo spalio mėnesio, kai rusai pradėjo didelį puolimą tankais, kelionės tapo vis pavojingesnės. Jie žengė iš trijų pusių, grasindami atkirsti vienintelį Ukrainos kontroliuojamą kelią.
Tą patį mėnesį rusų karys, pilotuojantis droną, pastebėjo S. Semiletovo mikroautobusą. Dronas persekiojo jo transporto priemonę, pasivijo ją ir pramušė skylę metaliniame stoge.
„Įvyko sprogimas. Pajutome dūmų kvapą. Mes nesustojome. Kai pasiekėme miestą, supratome, kad jis į mus pataikė. Tai buvo akimirka: „Šūdas! Mes gyvi“, – sakė jis ir pridūrė: „Mes šypsojomės savo laimei“.
Jis prisiminė, kaip sąlygos mieste vis blogėjo. Rusija pirmiausia taikėsi į administracinius pastatus, vėliau – į daugiaaukščius gyvenamuosius namus. Praėjusią vasarą sudegė mokykla Nr. 6, kurioje buvo dalijamas maistas. Jis stebėjo, kaip lėktuvai daužė gamyklą, kurioje jis dirbo inžinieriumi.
„Galėjai matyti juodą grybo formos debesį. Per du mėnesius rusai numetė 1,2 tūkst. FAB bombų, – sakė jis. – Trijų Europos šalių pažadėti F-16 naikintuvai galėjo kažką pakeisti. Tačiau jie neatskrido“.
Rusijai padeda Šiaurės Korėja ir Iranas
Kol Berlynas dvejojo, o Vašingtonas ginčijosi, Maskva negailestingai prisitaikė. Jos gamyklos dieną ir naktį gamina šaudmenis.
Kremlius dirba su totalitariniais draugais. Iš Pchenjano jis įsigyja sviedinių ir balistinių raketų, o iš Teherano – dronų kamikadzių. Nuošalyje laukia Donaldas Trumpas. Jo sugrįžimas į JAV prezidento postą tikriausiai susilpnintų Kyjivą ir paspartintų teritorijos praradimą.
Ukrainos pareigūnai drąsiai žiūri į pastarojo meto nesėkmes. Buvusi gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar sakė, kad Rusija bando žengti į priekį visame rytiniame sektoriuje, penkiomis skirtingomis kryptimis. Kol kas, pasak jos, ji pasiekė tik „vietinių pergalių“.
Rusijos generolai „aštuonis kartus“ davė įsakymus užimti visą Donecko sritį – šio tikslo jiems nepavyko pasiekti.
„Akivaizdu, kad jie bandys tai padaryti dar kartą“, – sakė ji.
Ji pridūrė, kad priešas patyrė didžiulių nuostolių.
Grįžę į Želanę kaimo gyventojai sakė, kad jie ir toliau tiki pergale, nors šis rezultatas atrodo vis labiau neįtikėtinas ir tolimas.
Valerijus Jevsiukovas, organizacijos „Naudingi žmonės iš Avdijivkos“ savanoris, pripažino, kad rusų puolamosios grupės gali greitai užimti daugiau kaimų. Tačiau, pasak jo, joms bus sunku padaryti pažangą užstatytuose miestų centruose, tokiuose kaip gerai ginami rytiniai miestai Kramatorskas ir Slovianskas.
Tuo tarpu jis ketino tęsti darbą.
„Nėra prasmės verkti. Netikiu pomirtiniu gyvenimu, – sakė jis. – Mes su Saša [Semiletovu] darome kažką naudingo. Tarp mūsų yra keturios rankos ir dvi galvos. Padarysime viską, ką galime“.
