Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – rezultatai parodė, kad įstatymų leidėjai vienbalsiai pritarė įstatymo projektui per pirmąjį svarstymą.
Kad prezidentas Vladimiras Putinas galėtų pasirašyti įstatymą, projektas turi praeiti tris žemųjų rūmų svarstymus ir gauti aukštųjų rūmų pritarimą.
Galutinis balsavimas numatytas vėliau šią savaitę.
Antradienį vykusiame posėdyje Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad šis Rusijos žingsnis yra atsakas į tai, ką jis pavadino JAV „chamišku požiūriu į savo įsipareigojimų užtikrinti pasaulinį saugumą vykdymą“.
„Jos laikė save hegemonais, vienašališko pasaulio šalininkais, – kalbėjo V. Volodinas. – Šiandienos sprendimas – tai skambutis, kuris juos pažadins, ir tada jiems bus skambinama varpais, todėl reikia, kad jie kuo greičiau suvoktų savo atsakomybę.“
Atšaukti ratifikavimą imtasi prezidentui V. Putinui šį mėnesį įspėjus, kad Maskva gali atšaukti 2000-aisiais priimtą savo sprendimą ratifikuoti sutartį. Pasak jo, Rusija galėtų atkartoti JAV poziciją.
1996-aisiais priimta Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT) draudžia visus branduolinius sprogdinimus bet kurioje pasaulio vietoje, nors ji niekada nebuvo visiškai įsigaliojusi. Ją pasirašė ir Rusijos, ir JAV prezidentai, tačiau Jungtinės Valstijos jos niekada neratifikavo.
V. Putino pareiškimas dėl CTBT pasirodė daug kam nuogąstaujant, kad Maskva gali atnaujinti branduolinius bandymus, siekdama atgrasyti Vakarus nuo tolesnės karinės paramos Ukrainai, kovojančiai su Rusijos vykdoma invazija. Daugelis ištikimiausių Kremliaus režimo šalininkų pasisakė už bandymų atnaujinimą.
V. Putinas sakė, kad nors kai kurie ekspertai kalba apie būtinybę vykdyti branduolinius bandymus, jis dar nėra susidaręs nuomonės šiuo klausimu.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas praėjusią savaitę tvirtino, kad Maskva branduolinius bandymus atnaujintų tik tuo atveju, jei Vašingtonas tai padarytų pirmas.
Nuo Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios auga įtampa dėl galimybės, kad per šį konfliktą bus panaudotas branduolinis ginklas.
Netrukus po to, kai užpuolė Ukrainą, V. Putinas mobilizavo Rusijos branduolines pajėgas ir ne kartą paminėjo šalies branduolinę doktriną, pagal kurią galima panaudoti branduolinius ginklus, jei iškyla grėsmė valstybės egzistencijai.
Vasarą V. Putinas patvirtino, kad Rusija nusiuntė taktinių branduolinių ginklų į savo sąjungininkę ir Ukrainos kaimynę Baltarusiją.
Anksčiau šį mėnesį Maskva paskelbė sėkmingai išbandžiusi atominę sparnuotąją raketą.
