Su situacija susipažinę agentūros pašnekovai tikina, kad Rusijos „aukščiausioji valdžia“ nerimauja dėl galimų „spąstų“ arba netikėtų pasikeitimų JAV administracijos veiksmuose, nors ši pastaruoju metu demonstruoja ryžtą tokiam nuolaidžiavimui, apie kokį Kremlius net nesvajojo.
Rusijos valdininkai iki galo nesupranta D. Trumpo derybinės taktikos, aiškina „Bloomberg“ pašnekovai, o jo kritika Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu viršijo visus lūkesčius.
Nors Maskva ir nustebusi D. Trumpo elgesiu, Kremlius tikisi išmelžti kuo daugiau naudos iš bet kokio susitarimo dėl karo su Ukraina ir konflikto su Vakarais pabaigos, aiškino šaltiniai.
Derybose pateikti Rusijos reikalavimai
„The Moscow Times“ šaltinio diplomatiniuose sluoksniuose duomenimis Rusija derybose siekia sankcijų sušvelninimo ir sankcijų JAV esantiems rusų valstybės aktyvams (vertė – apie 6 mlrd. eurų). V. Putinas taip pat pageidauja neutralaus Ukrainos statuso, valdžios Kyjive pakeitimo, Ukrainos kariuomenės galios mažinimo, Krymo aneksijos ir keturių dalinai okupuotų regionų aneksijos pripažinimo.
Šaltinio teigimu, Maskva siekia atkurti prieigą prie Jungtinėse Valstijose įšaldytų lėšų. Tai apie 6 mlrd. eurų ‒ dalis Centrinio banko rezervų, kurie prieš prasidedant karui buvo investuoti į aktyvus doleriais. Iš viso Vakarų šalys taikė sankcijas 300 mlrd. dolerių Centrinio banko rezervų, iš kurių du trečdaliai ‒ apie 200 mlrd. dolerių ‒ yra užblokuoti Europoje.
Pasak „The Moscow Times“ šaltinių, Rusijos delegacija išvyko į Saudo Arabiją reikalauti atkurti diplomatinių atstovybių darbą ir grąžinti Rusijos diplomatinį turtą Jungtinėse Valstijose. Kremlius ypatingą dėmesį skiria dviejų pastatų Niujorke ir Merilende, kuriuos 2016 m. Baracko Obamos administracija konfiskavo dėl kaltinimų, kad jos buvo naudojamos žvalgybos tikslais, grąžinimui. „Putinui šis klausimas nėra vien simbolinis ‒ jis jį laiko Rusijos statuso santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis atkūrimo dalimi“, ‒ sakė šaltinis.
Prezidentas nurodė delegacijai, kurioje buvo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, jo padėjėjas Jurijus Ušakovas ir Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas, rodyti „kuo draugiškesnį ir tam tikrais atžvilgiais net pagiriamąjį požiūrį į savo Amerikos vizažistus ir asmeniškai į prezidentą Donaldą Trumpą“, kad gautų kuo daugiau naudos, sakė šaltinis laikraščiui „The Moscow Times“.
„Financial Times“ cituojamas Rumunijos valdžios atstovas tvirtina, kad Rusija taip pat pateikė reikalavimą NATO išvesti pajėgas iš Rytų Europos šalių, taip įtvirtinant 2021-ųjų gruodį pateiktą ultimatumą „atitraukti NATO pajėgas iki 1997-ųjų sienų“. Skelbiama, kad JAV atsisakė vykdyti šį „pageidavimą“, tačiau kokia bus situacija vėlesnėse derybų stadijose dar nėra aišku.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
