Trūkstant amunicijos ir naujų karių Ukraina atsiduria pažeidžiamoje padėtyje, kai Kremlius bando atnaujinti savo puolimo tempą. Rusijos pajėgos vasarį užėmė rytinį Avdijivkos miestą ir po šio pasiekimo dar labiau prasiveržė.
„Bandydamas perimti strateginę iniciatyvą ir prasiveržti pro fronto liniją, priešas sutelkė savo pagrindines pastangas į keletą sričių, sukurdamas reikšmingą jėgų ir priemonių pranašumą“, – sekmadienį sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Ar JAV parama situaciją pakeis?
Įvairiose fronto linijos atkarpose Ukrainos valdžia svarsto, ar aukoti vyrus, ar teritoriją. Skubiai reikalinga karinė pagalba, kurią suteiks JAV Kongrese ilgai strigęs pagalbos projektas. Tačiau reali pagalba dar turi pasiekti Ukrainą ir pakeisti situaciją fronte.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Kyjivas „vis dar laukia Ukrainai pažadėtos pagalbos“, ir pridūrė, kad be šių ginklų Ukraina negalėtų veiksmingai „pakeisti padėties mūšio lauke“.
V. Zelenskis paragino savo šalies rėmėjus iš Vakarų parodyti didesnę politinę paramą, paspartindami Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą ir NATO procesus.
„Aljansas neturėtų nuvertinti savo jėgų ar gėdytis savo pamatinių vertybių – kiekviena šalis, kuri vienija bendras vertybes ir nori jas iš tikrųjų ginti, nusipelno kvietimo prisijungti“, – sakė V. Zelenskis.
Tai diskusija, kuri ateinančiais mėnesiais kils Vakarų sostinėse.
„Mėsmalės taktika“
Fronte vaizdas tamsus, abiejose konflikto pusėse daugėja aukų. Svarbiuose mūšiuose Rusija dažnai prastai apmokytų karių bangas nukreipia į Ukrainos gynybą, patiria masines aukas, siekdama sugriauti Ukrainos pozicijas ir išeikvoti jų atsargas.
„Mėsmalės“ taktika sustiprino Rusijos pergales Avdijivkoje ir Bachmute praėjusiais metais, tačiau tai kainavo siaubingai daug personalo.
Patikimo šio karo aukų skaičių nėra. BBC bandė panaudoti nepriklausomus šaltinius ir net Rusijos kapinių vaizdus iš oro, kad suskaičiuotų Rusijos aukas. Remiantis naujausiais skaičiavimais manoma, kad Rusijos aukų skaičius viršijo 50 tūkst., tačiau, be abejonės, šis skaičius yra daug didesnis.
V. Zelenskis neseniai pareiškė, kad Rusija patyrė apie pusę milijono karo aukų, įskaitant 180 tūkst. žuvusių karių. Šio skaičiaus patikrinti neįmanoma. Kremlius ir jo valstybiniai propagandos kanalai dirba, kad nuslėptų aukų mastą.
Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų ministras Leo Docherty praėjusios savaitės pabaigoje sakė, kad jo vyriausybė apskaičiavo, jog „maždaug 450 000 Rusijos kariškių žuvo arba buvo sužeisti, o dar dešimtys tūkstančių jau dezertyravo nuo karo pradžios“.
Ministras pridūrė, kad Kremlius prarado „daugiau nei 10 000 Rusijos šarvuočių, įskaitant beveik 3000 pagrindinių mūšio tankų, 109 orlaivius, 136 sraigtasparnius, 346 nepilotuojamus orlaivius, 23 karinio jūrų laivyno laivus ir daugiau nei 1500 visų tipų artilerijos sistemas“.
Nepaisant to, Rusija, regis, sugebėjo amortizuoti šiuos milžiniškus nuostolius ir tuo pačiu metu veikti Ukrainos rytuose.
Ukraina ieško karių
Vakarų žvalgybos pareigūnai skeptiškai vertina Zelenskio skaičiavimus, kad karo metu Ukraina patyrė 31 tūkst. karo aukų ir mano, kad šis skaičius yra daug didesnis, greičiausiai daugiau nei dvigubai.
Ukrainai tenka nemenkas iššūkis rasti, kuo papildyti karių gretas – ji daug mažesnė už Rusiją ir negali konkuruoti su Kremliaus galimybėmis papildyti karių gretas.
Ukrainos įstatymų leidėjai anksčiau šį mėnesį sušvelnino įstatymus dėl šaukimo, sumažindami leistiną amžių nuo 27 iki 25 metų. V. Zelenskis taip pat paragino Europos vyriausybes skatinti karinio amžiaus ukrainiečių pabėgėlius grįžti į tėvynę.
Problemos, susijusios su Ukrainos pajėgų papildymu, yra tokios pat svarbios, kaip ir būtinybė suteikti joms pranašesnių ginklų.
„Dėl darbo jėgos yra vis didėjanti problema, – „The Washington Post“ sakė buvęs JAV jūrų pėstininkas Robas Lee. – Ir jei tai nebus išspręsta, tai [JAV] pagalbos paketas neišspręs visų Ukrainos problemų“.
