Augant įtampai, Jungtinės Valstijos pareiškė esančios pasirengusios atremti bet kokią „dezinformaciją“, kurią Maskva galėtų paskelbti per JT Saugumo Tarybos sesiją, turinčią pritraukti kone daugiausiai dėmesio per pastaruosius kelerius metus.
Saugumo Tarybos susitikimas, vykstantis JAV iniciatyva, prasidėjo maždaug 15 val. 30 min. Grinvičo (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku, augant būgštavimams dėl neišvengiamos Rusijos invazijos į Ukrainą, nors Kremlius tai neigia.
Rusija bandė visai blokuoti 15 narių Saugumo Tarybos posėdį, jos pasiuntiniui JT Vasilijui Nebenziai pareiškus, kad Jungtinės Valstijos bando „kurstyti isteriją“ prašydamos Saugumo Tarybos posėdžio.
Tačiau Vašingtono ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield nurodė, kad šį JAV prašymą geriausiai paaiškina Maskvos vykdomas kariuomenės telkimas. Galiausiai už posėdžio organizavimą balsavo 10 iš 15 Tarybos narių.
„Tai didžiausia... karių mobilizacija Europoje per kelis dešimtmečius, – sakė ambasadorė. – Ir mums kalbant Rusija siunčia dar daugiau pajėgų ir ginklų, kad prie jų prisijungtų.“
Tarybai ji nurodė, kad Rusijos kariuomenės stiprinimą lydi „agresyvi retorika“ – eskalacijos dalis, kuri buvo dažnai pastebima 2014 metais, kai Rusija užėmė Krymą.
Diplomatė apkaltino Rusiją planuojant per kelias savaites sustiprinti savo pajėgas Baltarusijoje iki 30 tūkst. karių, taip dar padidinant grėsmę Ukrainai.
Po to, kai Baltarusijoje buvo dislokuota apie 5 000 karių, „matėme įrodymų, kad Rusija ketina išplėsti savo buvimą iki daugiau nei 30 000 karių prie Baltarusijos sienos“ su Ukraina iki vasario pradžios, JT Saugumo Tarybai sakė L.-T. Greenfield. Ji pabrėžė, kad šios pajėgos bus už „mažiau nei dviejų valandų kelio į šiaurę nuo Kijevo“.
Tuo metu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ruošiasi antradienį kalbėtis su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu. Pokalbis telefonu bus naujausias iš virtinės aukšto rango Maskvos, Briuselio ir Vašingtono diplomatų pokalbių, surengtų dėl konflikto Ukrainoje ir nerimą keliančios saugumo padėties Europoje.
Saugumo reikalavimai
Šis nuosmukis Maskvos ir Vakarų santykiuose – didžiausias nuo Šaltojo karo laikų – kelia būgštavimų, kad Rusijai įvykdžius invaziją į Ukrainą Europa gali netekti prieigos prie jai svarbių Rusijos dujų išteklių. Todėl Europa yra priversta ieškoti atsarginių planų.
Šis klausimas turėtų būti iškeltas pirmadienį numatytame JAV prezidento Joe Bideno susitikime su Kataro – Vašingtono sąjungininko ir vieno trijų didžiausių pasaulio dujų eksportuotojų – emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani.
Rusija ne kartą neigė kelianti grėsmę Ukrainai. Šeštadienį Maskva pareiškė, kad nori „pagarbių“ santykių su Jungtinėmis Valstijomis.
Maskva, pasinaudodama NATO buvimu netoli savo sienų, Vašingtonui ir JAV vadovaujamam kariniam aljansui iškėlė saugumo reikalavimų.
Tarp jų buvo reikalavimas NATO garantijų, kad aljansas nebepriims naujų narių, ypač Ukrainos, ir JAV nesteigs naujų karinių bazių buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose.
Ukraina vis labiau gręžiasi į Vakarus nuo tada, kai Maskva užgrobė Krymo pusiasalį ir pradėjo kurstyti separatistinį konfliktą buvusios sovietinės respublikos rytuose, pareikalavusį per 13 tūkst. gyvybių.
Tačiau nepaisant Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus nekelti „panikos“.
Rusijos pasiuntinys JT: įsiveržimas į Ukrainą neįmanomas net žlugus deryboms su Vakarais
Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia atmetė Rusijos įsiveržimo į Ukrainą galimybę, jei žlugtų derybos dėl Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų.
„Kaip jūs susiejate mūsų derybas dėl Europos ir pasaulio saugumo su vadinamuoju Ukrainos užpuolimu – tarsi joms žlugus mes įsiveršime į Ukrainą? Aš tokią galimybę galiu atmesti“, – žurnalistams sakė V. Nebenzia.
Į klausimą, ar yra kokių nors aplinkybių, kuriomis rusų kariai kirstų Ukrainos sieną, Rusijos ambasadorius atsakė: „Ne man spręsti, kas gali įvykti, bet nė vienas rusų politikas, nė viena vieša figūra, niekas nekalbėjo, kad mes planuojame užpulti Ukrainą.“
„Mes prisimename, kas įvyko Sakartvele 2008 metais, kai buvęs prezidentas [Michailas] Saakašvilis davė nusikalstamą įsakymą suduoti raketų smūgį Cchinvaliui, permetė ten savo pajėgas, žuvo mūsų taikdarių, taikių gyventojų ir mums teko reaguoti. Tarptautinis JT teismas patvirtino, kad tai buvo Sakartvelo agresija, bet vis tiek išliko visuomenės nuomonė, kad „Rusija užpuolė Sakartvelą“. Kas nutiks šį kartą, nežinau, mes neatmetame ukrainiečių provokacijos tikimybės“, – sakė V. Nebenzia.
Ne vienus metus tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrojusi įtampa per kraštus išsiliejo 2008 metų rugpjūtį, kai tuometinis Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurių artilerija apšaudė vietinių kartvelų kaimus.
Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Sakartvelo teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai. Kariniai veiksmai tęsėsi iki rugpjūčio 12-osios imtinai.
Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Sakartvelo atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.
Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.
