Pagal liepos mėnesį Turkijos ir Jungtinių Tautų sudarytą susitarimą Ukraina – viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje – gali eksportuoti grūdus saugiu koridoriumi Juodojoje jūroje.
„Jei nebus tolesnės pažangos, šalinant kliūtis rusiškų trąšų ir grūdų eksportui, svarstysime, ar šis susitarimas yra būtinas“, – sakė S. Lavrovas spaudos konferencijoje Turkijos sostinėje kartu su savo kolega Mevlutu Cavusoglu.
Pagal šį susitarimą iki šiol eksportuota daugiau kaip 27 mln. tonų grūdų ir žemės ūkio produktų.
Jis buvo atnaujintas du kartus. Kovo mėnesį, pratęsus susitarimą, Rusija pareiškė, kad jis galios 60 dienų, o ne 120 dienų, kaip buvo numatyta pirminiame susitarime.
Maskva skundžiasi, kad nesilaikoma jos susitarimo dalies, pagal kurią žadama teisė eksportuoti trąšas.
Turkija siekia, kad susitarimas būtų pratęstas dar 120 dienų, nors pripažįsta, kad jis nėra visiškai įgyvendintas.
„Vertiname susitarimo, kuris taip pat svarbus siekiant sumažinti pasaulinę maisto krizę, tęstinumą“, – sakė M. Cavusoglu.
Rusijos maisto produktų ir trąšų eksportui į pasaulines rinkas sankcijos netaikomos, tačiau problemų kyla dėl antrinių sankcijų, taikomų laivybos ir draudimo bendrovėms bei bankams.
„JAV ir Anglija ėmėsi tam tikrų veiksmų, susijusių su mokėjimais ir draudimu, tačiau turime būti sąžiningi, problemos išlieka“, – sakė jis ir pridūrė, kad kliūčių vis dar yra.
„Nauja pasaulio tvarka“
Ketvirtadienį į Ankarą atvykęs S. Lavrovas vėliau tą pačią dieną turėtų susitikti su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, naujienų agentūrai AFP sakė vienas turkų pareigūnas.
NATO narė Turkija, palaikanti gerus ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, ragino abi šalis atnaujinti taikos derybas po to, kai praėjusiais metais derybos nutrūko.
S. Lavrovas penktadienį sakė, kad Maskva nori, jog bet kokiose Ukrainos taikos derybose daugiausia dėmesio būtų skiriama „naujos pasaulio tvarkos“ kūrimui.
„Bet kokios derybos turi būti grindžiamos atsižvelgiant į Rusijos interesus ir jai rūpimus klausimus“, – sakė S. Lavrovas.
„Turėtų būti kalbama apie principus, kuriais bus grindžiama nauja pasaulio tvarka“, – sakė S. Lavrovas ir pridūrė, kad Rusija atmeta „vienpolę pasaulio tvarką“, kuriai vadovauja „vienas hegemonas“.
Rusija jau seniai teigė, kad kovoja su Jungtinių Valstijų dominavimu pasaulinėje arenoje, ir tvirtino, kad puolimas Ukrainoje yra šios kovos dalis.
Šią savaitę Kremlius pareiškė, kad, nematydamas jokio diplomatinio sprendimo, neturi kito pasirinkimo, kaip tik tęsti daugiau nei metus trunkantį puolimą Ukrainoje.
M. Cavusoglu, kurio šalyje praėjusiais metais vyko Rusijos ir Ukrainos derybos, išreiškė „susirūpinimą, kad pavasarį karas paaštrės“, ir paragino atnaujinti dialogą.
„Dialogas turi būti tęsiamas“
Rusija taip pat siekia, kad Turkija ir Sirija normalizuotų savo santykius po daugelio metų įtampos, kilusios prasidėjus Sirijos pilietiniam karui, per kurį nuo 2011 metų žuvo 500 000 žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Ankara šiame konflikte remia sukilėlių grupes, kovojančias už Sirijos prezidento Basharo al Assado nuvertimą, o Rusija – Damasko režimą.
M. Cavusoglu sakė, kad problemų neįmanoma išspręsti per vieną susitikimą, ir pridūrė: „Mes esame realistai. Dialogas turi būti tęsiamas.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir R. T. Erdoganas nuolat bendrauja telefonu arba susitinka asmeniškai.
Praėjusiais metais abu lyderiai keturis kartus susitiko Sočyje, Teherane, Samarkande ir Astanoje.
R. T. Erdoganas sakė, kad V. Putinas gali apsilankyti Turkijoje ir atidaryti pirmąją Turkijos atominę elektrinę, kurią pastatė Rusijos branduolinės energetikos bendrovės „Rosatom“ patronuojamoji įmonė.
Turkijos žiniasklaida teigė, kad V. Putinas greičiausiai neatvyks, o balandžio 27 dieną pietinėje Mersino provincijoje vyksiančioje ceremonijoje dalyvaus vaizdo ryšiu.
