Pigiausia degtinė Rusijoje brangs 17 procentų – iki 349 rublių (apie 3,2 euro) už pusę litro, skelbiama „The Moscow Times“. Analogiškai brangs ir kiti stiprieji spirituoti gėrimai. Paskutinį sykį alkoholį Rusija pabrangino šių metų liepos mėnesį (degtinę – 6,4 proc.), tuomet tikėtasi, kad kainos galios iki 2027-ųjų.
Rusijos ekspertų teigimu, alkoholio kainų didinimas gali atnešti daugiau žalos negu naudos, nes skaudžiausiai smogia pigiausio alkoholio vartotojams, kurie yra linkę vartoto nelegalią produkciją.
Tikėtina, kad skylė biudžete dėl karo Ukrainoje verčia Rusijos valdžią priimti nepopuliarius sprendimus – istoriškai šalyje prekyba alkoholiu sudarė nemažą biudžeto įplaukų dalį.
Alkoholis Rusijoje – visada politinis klausimas
Istoriškai Rusijoje alkoholio kainų didinimas ar mažinimas yra laikoma politiniu klausimu.
1949 m., netrukus po Antrojo pasaulinio karo, siekiant paskatinti ekonomiką, buvo sumažintos svarbiausių maisto produktų, įskaitant degtinės, kainos.
1983 m. valdant Jurijui Andropovui kai kurios degtinės rūšys taip pat buvo atpigintos.1985 m. Sovietų Sąjungoje prasidėjus „Perestroikai“ buvo pradėta ir prieš alkoholizmą nukreipta kampanija, ilgainiui įgavusi „Gorbačiovo sauso įstatymo“ pavadinimą.
Tuomet buvo įvesti griežti prekybos alkoholiu ribojimai, ženkliai padidinta degtinės ir kitų alkoholio produktų kaina.
Antialkoholinė kampanija atnešė pozityvių rezultatų: išaugo gimstamumas, sumažėjo mirtingumas. Pirmą sykį per SSRS istoriją žmonių gyvenimo trukmė išaugo iki 69 metų. Net 70 proc., oficialiais duomenimis, sumažėjo nusikalstamumas, o 40 proc. – išaugo kaupiamųjų indėlių skaičius. Ir visa tai – per kelerius metus, kol truko kampanija.
Tačiau buvo ir „tamsioji“ pusė: šalis patyrė milžiniškų ekonominių nuostolių. Ankstesniais metais prekyba alkoholiu sudarė 5-10 proc. (kai kuriuose šaltiniuose minimas net iki 25-30 proc. skaičius) SSRS biudžeto, rašoma „Babel“. Įvairiais skaičiavimais šalis tuomet negavo bent 37 mlrd. rublių pajamų (1985 m. SSRS biudžetą sudarė 372,6 mlrd. rublių).
Prie specializuotų alkoholio parduotuvių nusidriekdavo milžiniškos eilės: jos dirbo vos po kelias valandas per dieną.
Rusijos alkoholio rinkos tyrėjas Vadimas Drobizas teigė, kad „tai buvo kvaila ir beprasmiška idėja“, nes „žmonės gėrė tiek pat, tik nelegalų alkoholį“.
Masinis gyventojų nepasitenkinimas ir prasidėjusi ekonominė krizė (1987 m.) privertė sovietų valdžią nutraukti „sausąjį įstatymą“. Liaudyje M. Gorbačiovas tuomet buvo pramintas „Mineralinio sekretoriumi“ ir „Limonadiniu Džo“.
Vėliau prasidėjo SSRS griūtis, tačiau ekspertai nesutaria, ar tai galėjo nulemti ir tiesioginis alkoholio draudimo poveikis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
